Vilija Čiapaitė
Myliu į sidabrinę žvaigždę, kuri pažadino meilę…
Myliu tą sidabrinę žvaigždę, kuri pažadino meilę… Tokiais žodžiais norėčiau ir pradėti pasakojimą apie lietuviškų romansų vainiką, kurį Birštono kurhauze supynė aktorė, renginių režisierė Virginija Kochanskytė, dainininkė Giedrė Zeicaitė ir pianistė Edita Zizaitė.
Romansų gimimas
Seniai, kai kaimuose naktimis dangus buvo nusėtas sidabru tviskančiomis žvaigždėmis, kurias tarsi aveles ganydavo mėnuo, vyko stebuklų stebuklai – gimė romansais pavadintos meilės ir ilgesio dainos. Tuomet dvaruose susirinkę dvarininkai mėgdavo klausytis lyrinių dainų, kaimo trobelėse po sunkių darbų susėdusios merginos ant slenksčių irgi ilgesingai dainuodavo. Su ta meilės daina lūpose jos atkeliaudavo į miestus. Ir kas paneigs, kad šiam nemirtingam jausmui sukurtos dainos iš lūpų į lūpas keliavo iki mūsų laikų. Laikui bėgant joms buvo rašoma muzika, ir taip buvo nutiestas nematomas tiltas į dabartį, kai vakare žvaigždėtas dangus pakviesdavo atsiverti meilei.
Skardus ir užkerintis Giedrės balsas, Editos suvirpinti fortepijono klavišai, Virginijos skaitomos žinomų poetų eilės užbūrė, nukėlė, sujungė ir privertė pajusti anuometinius laikus, kuomet gimė lietuviški romansai.
Neapsieita buvo ir be detalių apie Maironio bei Juozo Naujalio draugystę. Pasivaikščiojimas po Kauną, kuomet dingdavo laiko egzistencija, šie du žmonės aidint grindiniu žingsniams be žodžių bendravo: „Maironis patyli – aš paklausau…“ O ar gali būti gražesnė minčių daina?
Kai Giedrė uždainavo Maironio eilėmis „Nesek sau rožės prie kasų…“, Kęstučio Jablonskio „Tiktai ne šiandien“, kartu dainavo tiek vyresni, tiek jauni. Žodžiai tiesiog liejosi iš lūpų, tai nuostabus jausmas, kurio negali apsakyti!
O Virginija sujungė, supynė viską į visumą, kuomet pasijutai nematomu stebėtoju, klausytoju visos lietuviškų romansų kelionės iki mūsų. Juk tik mylintys gali sukurti ne tik eiles, bet ir muziką, kuri, nepriklausomai nuo laikmečio, priverčia susivokti, jog meilė yra pagrindų pagrindas menui. O menas ir yra meilės išraiška!
Renginys baigėsi. Priėjusi rusų tautybės poilsiautoja padėkojo už vakarą. Tokiam renginiui kalbos mokėti ir nereikia. Čia kalbėjo jausmai, balso tembras, puiki vaidyba, mimika.
O scenoje mus jaudino ir žavėjo Giedrė Zeicaitė, dainininkė, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto dėstytoja. Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos mokytoja, tarptautinių konkursų laureatė, pianistė Edita Zizaitė dirba Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokykloje, Klaipėdos universitete, stažavosi Salzburgo Mozarteum’ Universitete. Su jomis ir renginio režisierė, aktorė Virginija Kochanskytė.