LESTO telkia įmones kartu plėtoti elektromobilių infrastruktūrą Lietuvoje

Gelbėkit vaikus

Estija, pardavusi perteklinių taršos leidimų, sėkmingai plėtoja elektromobilių infrastruktūrą, Latvija dar šiemet ketina pasekti estų pavyzdžiu tos pačios finansavimo priemonės dėka. Lietuvoje dar neįsibėgėjus šių ekologiškų transporto priemonių vartojimui, Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius LESTO telkia elektromobiliais suinteresuotų įmonių, valstybinių institucijų ir kitų organizacijų grupę, siekdama bendromis pastangomis inicijuoti elektromobilių infrastruktūros plėtrą Lietuvoje, populiarinti ir remti aplinką tausojančių ir efektyviau energiją vartojančių technologijų diegimą – šalyje kol kas nėra vieningo sutarimo šia tema. Tikimasi, kad įmonių grupė sukurs ir pirmąjį elektromobilių pilotinį projektą Vilniuje.

Estija itin sėkmingai išnaudojo Žaliųjų investicijų schemą – pardavusi 10 milijonų taršos leidimų (NNV), šalis subsidijuoja bet kurių markių elektromobilius – iki pusės kainos, bet ne daugiau 18 tūkst. EUR, kartu pirmiesiems pirkėjams suteikdama nemokamas įkrovimo stoteles su įrengimu. Taip pat valstybė įsigijo greitojo krovimo prietaisų, o 507 elektromobilių „Mitsubishi iMiev“ gavo socialinėms reikmėms. Elektromobilumas – viena strateginių Estijos krypčių kelyje į išmaniąją visuomenę: nedidelė valstybė, 2003 m. sukūrusi „Skype“, 2005 m. įdiegusi elektrononį balsavimą, o dabar plėtojanti elektromobilių infrastruktūrą, formuoja lyderių įvaizdį tarptautiniame kontekste.

Latvija, remdamasi Estijos modeliu, taip pat ruošiasi jau šiemet pristatyti panašų projektą pasinaudojusi ta pačia finansavimo priemone.

„Pagal Europos sąjungos direktyvas, 2050 metais miestuose turi nelikti iškastiniu kuru varomų transporto priemonių. Užsienio praktikų pavyzdžiai rodo, kad aktyvūs veiksmai pasiteisina. Taigi šiandien elektromobilius pradėti vesti į Lietuvą – pats laikas. Lietuvoje turime taršos leidimų perteklių – dalį jų pardavusi Lietuva taip pat galėtų išnaudoti galimybes modernaus ir švaraus transporto infrastruktūros kūrimui“, – teigia Kristina Milčienė, LESTO elektromobilių iniciatyvų ir inovacinių projektų kuratorė.

Pirmosios iniciatyvos

 Lietuvoje dar netaikomos aktyvios skatinimo programos elektromobilių vartojimui, LESTO siekia suvienyti šiuo metu Lietuvoje vykstančias iniciatyvas ir elektromobilių plėtros galimybes išnaudoti tikslingai, efektyviai ir kiek įmanoma greičiau.

„Šiuo metu Lietuva dar tik rengiasi plėtoti elektromobilių infrastruktūrą: vertinamos galimybės ir reikalingi žingsniai elektromobilių infrastruktūros plėtrai atlikti. Šia tema atlikome pirminę analizę, taip pat vyksta kitos studijos. Tačiau LESTO siekia jau dabar suburti elektromobiliais besidominčias įmones, tiekėjus, infrastruktūros plėtotojus ir kartu ieškoti geriausių sprendimų, sukurti pirmąjį veikiantį precedentą Lietuvoje“, – teigia K. Milčienė.

Anot jos, kvietimą prie šios iniciatyvos norinčioms prisijungti įmonėms LESTO skelbs jau netrukus – prisijungti galėtų tiek elektromobilių norinčius įsigyti įmonės, tiek gamintojai ir infrastruktūros plėtotojai – siekiama, kad elektromobilių infrastruktūra vystytųsi kryptingai ir teiktų didžiausią įmanomą naudą visoms pusėms. Elektra varomo transporto plėtrai vystytis prielaidos Lietuvoje šiuo metu nėra sudarytos. Gamintojai neteikia į Lietuvos rinka elektromobilių, nes nejaučia susidomėjimo iš gyventojų ir nėra infrastruktūros. Nėra atsakingų institucijų už infrastruktūros vystymą, todėl plėtra vyksta chaotiškai. Be to, elektromobilių kaina gyventojams dar yra per didelė ir be papildomo skatinimo jų plėtra vyktų itin lėtai.

„Sutelkę atskirų suinteresuotų grupių veiklas galėtume nuveikti daugiau ir pasiekti reikšmingesnį rezultatą. Itin vertintume lietuvišką kapitalą ir mokslinį potencialą – elektromobilių sritis yra nauja ir inovatyvi, o rinka greitai auganti. Manome, kad tai prisidėtų ne tik prie gyventojų gerovės, tačiau ir prie valstybės socialinio – ekonominio vystymosi, eksporto plėtros“, – pabrėžia K. Milčienė.

Vertina perspektyvą

 LESTO įžvelgia didelį potencialą elektromobilių plėtrai ateityje – efektyviau energiją vartojančios naujos technologijos ir jų diegimas automobilių pramonėje tampa vis konkurencingesnis rinkoje, ypač lyginant su senais, tradicinį iškastinį kurą naudojančiais automobiliais. Įveikti 100 km elektromobiliu kainuoja tik apie 4-8 Lt, todėl elektra yra santykinai pigesnė ir efektyviau vartojama, lyginant su iškastiniu kuru.

„Naujausio modelio baterijos gamtą tausojantiems automobiliams leidžia nuvažiuoti iki 400 km, o laboratorijos sąlygomis mokslininkai jau yra išbandę baterijas, kurios, sverdamos tiek, kiek pilnas benzino bakas, nuvažiuoja tokį pat atstumą vienu įkrovimu, kokį nuvažiuotumėte pilnu benzino baku. Galbūt anksčiau žmonės skeptiškai vertino pirmąsias tiesiamas interneto linijas Lietuvoje, neabejojame, kad sutiksime daug skeptikų ir elektromobilių klausimais. Tačiau, kaip žinia, rinka pati įvertina, kas jai geriausia. Mes skaičiuojame, kad aktyviai eksploatuojami komerciniai elektromobiliai atsiperka jau esant dabartinėms techninėms galimybėms, o ateityje, plėtojantis technologijoms, jie gali tapti pagrindine transporto priemone“, – tikina K. Milčienė.

Jau 2012 m. pabaigoje, planuojama, Lietuvoje galėtų veikti pirmosios greitojo elektromobilių įkrovimo stotelės, infrastruktūrai plečiantis – jų skaičius pasiektų 30. Vertinama, kad sudarius palankias sąlygas elektromobilių infrastruktūros plėtrai, 2025 m. apie 10 proc. automobilių Lietuvoje galėtų būti varomi elektra. Tą lems ne tik elektromobilio kaina, kuri, prognozuojama, dėl tobulėjančių baterijų technologijų iki 2025 m. sumažės apie 30%. Tikima, kad vartotojai bus linkę rinktis elektromobilius dėl jų suteikiamo patogumo ir papildomų galimybių.

„Elektromobilių vairuotojams nereikia ieškoti degalinių, šias transporto priemones galima įsikrauti tiesiog iš 230 V įtampos buitinio elektros lizdo – jis yra kiekvienuose namuose. Įkrovimas už namų ribų taip pat jau greitai bus patogus Lietuvoje – jau dabar atsiranda įkrovimo stotelių prie prekybos centrų ar populiariausiose lankomose vietose, ilgainiui jų bus beveik visose dažnai lankomose vietose, o esminiuose transporto mazguose bus ir greitojo įkrovimo stotelių, leidžiančių įsikrauti elektromobilį vos per 15 minučių“, – sako K. Milčienė.

LESTO deda visas pastangas, kad elektros energijos vartotojų gyvenimo kokybė būtų kuo geresnė ir vertina, kad elektromobiliai prie to itin prisidėtų.

„Elektromobiliai yra „žalia“ ir aplinkai draugiška transporto priemonė. Vidutinio Lietuvoje eksploatuojamo automobilio tarša Lietuvoje – apie 200 g CO2/km, o elektromobiliai eksploatavimo vietoje visiškai neišmeta šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Net ir įvertinus elektros energijos gamybos metu sukuriamą taršą, Lietuvoje eksploatuojamas elektromobilis į aplinką išskiria tris kartus mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų – apie 60 g CO2/km, be to, remiantis ekspertų pateikiamais duomenimis, elektra varomų automobilių technologijos yra efektyvesnės, energijos nuostoliai ženkliai mažesni. Lietuvoje plėtojant atominę energetiką, dujų emisijos būtų dar mažesnės – pavyzdžiui, Prancūzijoje, kur atominė energetika itin išplėtota, emisija yra vos 14 g CO2/km“, – teigia LESTO atstovė.

Jau po keleto metų, vertinama, vartotojai galės naudotis ir indukcinio įkrovimo galimybėmis: elektromobiliai bus įkraunami be laidų, tiesiog sustojus tam skirtose vietose, ar net važiuojant gatve – kelio juostoje įdiegus specialias technologijas. Vartotojams patrauklu ir tai, kad jau dabar elektromobilį galima naudoti ne tik kaip transporto priemonę, bet, prireikus, ir kaip energijos tiekėją.

„Tai suteikia visiškai naujų galimybių: iškylaujantys gamtoje gali išsivirti arbatos, romantikai – būti labiau girdimi traukiamai serenadai pritardami elektrine gitara. Yra ir labai praktiškų šios galimybės panaudojimo atvejų – pavyzdžiui, Japonijoje po žemės drebėjimo dingus elektrai, energiją namų vartotojams tiekė jų elektromobiliai“, – pavyzdžius vardija K. Milčienė.

Paskatų jau yra

Jau šiandien suteikiama galimybė elektromobilius nemokamai statyti bet kuriose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų vietose. Prie šios iniciatyvos ketina prisijungti daugiau savivaldybių, tikimasi, kad netrukus elektromobilių pirkėjams bus pasiūlyta ir daugiau paskatų.

„Matytume daug galimybių paremti elektromobilių plėtrą Lietuvoje. Pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, atleidimas nuo kelių mokesčio, subsidijos elektromobiliams ir įkraunamiesiems hibridams pasinaudojant Žaliojo investavimo schema, leidimas važiuoti A juosta galėtų padrąsinti pirmuosius elektromobilių pirkėjus, kuriuos šiandien galime drąsiai vadinti pionieriais. Sutelkus pajėgas ir aktyviai išnaudojus galimas finansavimo priemones, Lietuva galėtų išnaudoti ir kitas galimybes: jau 2013 m. viešojo transporto parke galėtų pasirodyti pirmieji elektrobusai, riedėti elektriniai mokykliniai autobusiukai; vietose, kur judėjimas aktyvus, o gamta ypač saugoma, pvz., Neringoje, Druskininkuose – galėtų veikti elektromobilių dalijimosi (angl. „car sharing“) sistema“, – teigia K. Milčienė.

Iki šiol LESTO jau yra išanalizavusi rinkoje pristatomus elektromobilių modelius, sudarė plėtros dinamikos bei energijos vartojimo prognozes, atliko pajamų, infrastruktūros kaštų vertinimus, išanalizavo geriausias užsienio praktikas.

„Vyksta diskusijos su potencialiais partneriais ir sprendimų gali būti įvairių – siekiame rasti visiems geriausią, kad elektromobiliai būtų prieinami kuo platesnei auditorijai, būtų įtraukta kuo didesnė tiekėjų įvairovė, tačiau užtikrintas vienodas komunikacijų bei jungčių standartas. Skatinimo priemonės neturi būti grįstos nacionalinio biudžeto lėšomis, todėl turime išnaudoti galimus kitus finansavimo šaltinius“, – teigia K. Milčienė.

 

Pranešimą paruošė:

Ernestas Naprys

AB LESTO atstovas ryšiams su visuomene

Tel. 8 5 251 4516

Mob. 8 696 76469

ernestas.naprys@lesto.lt

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti