Laimutė Jančiukienė
Alvydas Vaicekauskas
Loreta Jakinevičienė

Laukimo režimas įjungtas. Kaip pasielgs vyriausybė? O gal kuo mažiau išprususi liaudis, tuo lengviau ją valdyti?

 

Vilija Čiapaitė

Kultūros įstaigų vadovai skambina pavojaus varpais dėl vyriausybės planų kitais metais kultūros finansavimą sumažinti iki 18,8 milijonų eurų. Kultūros ministrė L. Ruokytė – Jonsson tikina, kad galutinis skaičius nebus toks drastiškas. Dėl kultūros finansavimo turėtų būti posėdžiaujama birželio 30 dieną. Apie išviešintą tokį vyriausybės planą, apie kol kas dar nepriimtus sprendimus pasidalinti mintimis pakalbinau Birštono viešosios bibliotekos vadovę Aliną Jaskūnienę.

Tyrimų rezultatai apie bibliotekų darbą

Alina Jaskūnienė patvirtino, jog apie planus drastiškai mažinti finansavimą kultūrai, net iki 18,8 mln. eurų, jau perskaičiusi spaudoje. Ji pastebėjo, kad: „Tai būtų nepataisoma žala kultūrai ir, manau, paliestų daugelį kultūros įstaigų, taip pat ir bibliotekas. Labai tikiuosi, kad taip neatsitiks, kad neprasidės bibliotekų uždarinėjimo vajus, nebus mažinamos lėšos bibliotekoms knygoms pirkti, kurių ir taip gauname labai mažai. 2009 – 2011 m beatodairiškai, net 60 proc., sumažintos lėšos bibliotekų fondų komplektavimui. Šiandien jos dar nepasiekė ikikrizinio, 2008 m., lygio. Vienam gyventojui knygoms pirkti Lietuvoje tenka 0,69 Euro cento, kai Estijoje – 1,34 Eur.

IMGP2911

Alina Jaskūnienė atkreipė dėmesį į Kultūros ministerijos atlikto tyrimo apie gyventojų dalyvavimą kultūroje ir pasitenkinimą kultūros paslaugomis rezultatus. Jis buvo atliktas 2017 metais ir rezultatų pokytis buvo palygintas su 2014 metais. Tyrime yra konstatuota, kad Lietuvos viešosiose bibliotekose bent kartą per metus apsilanko kas trečias Lietuvos gyventojas, maždaug kas 10 lankosi jose bent kartą per du mėnesius. Lietuvos gyventojų lankymasis viešosiose bibliotekose reikšmingai nekito lyginant 2014–2017 metus. Kultūros paslaugų prieinamumas Lietuvos gyventojams tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo, o viešųjų bibliotekų – pagerėjo. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad 2017 metais labiausiai prieinamos ir teikiamos paslaugos yra viešosiose bibliotekose. Tyrimo laikotarpiu daugelio kultūros paslaugų produktų pakelti nepavyko, išskyrus knygas, spaudą ir viešųjų įstaigų paslaugas. Buvo konstatuota, kad kokybiškiausias paslaugas teikia viešosios bibliotekos, ir kokybės vertinimo rodiklis 3,1 (kultūros paslaugų kokybės vertintojų skalėje nuo 1 iki 4, kur 1 – labai bloga, o 4 – labai gera kokybė). Alina Jaskūnienė sakė, jog labiausiai norinti pasidžiaugti šio tyrimo rezultatais, kurie puikiai parodo vartotojų nuomonę, kurie atspindi viešųjų bibliotekų reikšmę ir svarbą visuomenėje. Pasak pašnekovės, galima tik džiaugtis, kad gyventojai taip gerai atsiliepia apie bibliotekas. Iš tiesų, šiandien jos siūlo gyventojams daugybę paslaugų: ne tik kviečia skaityti knygas, periodinę spaudą, bet ir naudotis elektroninėmis paslaugomis, nemokamu internetu, dalyvauti kompiuterinio raštingumo mokymuose, įvairiuose renginiuose, edukacinėse programose. Taip bibliotekos labai stipriai prisideda mažindamos socialinę, skaitmeninę atskirtį. Jos suteikia visiems gyventojams vienodas galimybes naudotis informacija ir yra ypač reikalingos nedideliuose miesteliuose, kaimuose, kur jų paslaugos yra prieinamos žmonėms, kurie negali ar neišgali nusipirkti kompiuterio, namuose negali turėti interneto. Jie visada gali ateiti į biblioteką ne tik pasinaudoti aukščiau minėtomis paslaugomis, bet ir gauti konsultacijas, nes bibliotekininkai dalyvauja įvairiuose mokymuose ir yra kvalifikuoti teikti tokias paslaugas, turi žinių, kompetencijų.

Renginys Siponių bibliotekoje

Renginys Siponių bibliotekoje

Pasak Birštono viešosios bibliotekos vadovės, tyrimų rezultatai džiugina, o spaudoje pasirodę pastebėjimai apie vyriausybės planus sumažinti 18,8 mln. eurų kultūros finansavimą labai nemalonūs. Vilties teikia tik Kultūros ministrės pastebėjimas, jog tai dar derybų lygmenyje. A. Jaskūnienė priminė, kad 2016 metų gruodžio mėnesį LR Seimo patvirtintoje Vyriausybės programoje, kultūrai numatytas strateginis vaidmuo valstybės politikoje. Vadovė tikisi, kad bus išlaikytas dėmėsys ir tinkamas finansavimas kultūrai, o kartu ir viešosioms bibliotekoms – kaip arčiausiai žmogaus esančioms kultūros institucijoms, teikiančioms įvairiapusišką nemokamų paslaugų spektrą – nuo knygos, laikraščio, kūrybinių ir edukacinių dirbtuvių, viešosios interneto prieigos iki kompiuterinio ir informacinio raštingumo mokymų.

Siponių ir Nemajūnų bibliotekos

A.Jaskūnienė pasidžiaugė gražiai dirbančiomis Siponių ir Nemajūnų kaimo bibliotekomis. Jos lankytojus aptarnauja 20 valandų per savaitę. Kadangi lankytojų srautai stabilūs, darbo laikas nustatytas taip, kad bibliotekas jie lankytų intensyviau. Siponių ir Nemajūnų filialų bibliotekininkės aktyviai organizuoją darbą, rengia įdomių renginių. Nemajūnų biblioteka gražiai bendradarbiauja ir bendras veiklas vykdo su Nemajūnų dienos centru, o Siponių biblioteka ne tik telkia į biblioteką bendruomenę, bet ir puoselėja to krašto tradicijas. Prasminga, kai žmonės ateina į biblioteką ne tik pasiskolinti knygų, bet ir susitinka prie puodelio arbatos skaityti poezijos, prisiminti to krašto Velykų, Advento papročių ar tiesiog pasibūti kartu. Taip pat bibliotekų skaitytojai – kaimo žmonės – renkasi stebėti transliacijų iš Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Jų metu gauna reikalingą informaciją apie mokesčių sistemą, apie pasėlių deklaravimą ir kitą informaciją, kuri reikalinga kasdieniame gyvenime. Labai šaunu, kad tokių transliacijų metu bibliotekoje gali ne tik stebėti laidas, bet ir studijoje esantiems pranešėjams užduoti klausimus internetu.

Kaip minėjo Birštono viešosios bibliotekos vadovė A. Jaskūnienė, kaimo bibliotekose yra interneto ryšys. Tokiu būdu yra galimybė, pavyzdžiui, ieškotis darbo interneto svetainėse. Bibliotekininkai visuomet pasiruošę padėti. Vadovė mano, jog pagal lankytojų srautą tų 20 valandų per savaitę kaimo bibliotekose tikrai užtenka.

O dabar bibliotekos gyvena laukimu iki birželio 30 dienos, kuomet dėl kultūros finansavimo bus posėdžiaujama. Atsakymas ne už kalnų. Tik man kyla toks retorinis klausimas, ar vyriausybė, mažindama finansavimą kultūrai, nesielgia pagal mintį, kad kuo mažiau išprususi liaudis, tuo lengviau ją valdyti?

 

 

Taip pat skaitykite

4 komentarai

  1. Lankytoja

    Paklausykit, tai čia jau būtų Vyriausybės pats „gražiausias“ žiedas Lietuvos 100-mečio vainikui!!!??? Gal čia priemonė alkoholizmui mažinti valstybės provincijoje???