Kvepia ir kviečia linai

DSCF2127Vasario 3-iąją lietuviai nuo seno šventino linus. Linų sruoga buvo sukama ant eglės ar kadugio šakelės.

Pašventinti linai buvo dedami ant aukuro, prašant gero derliaus. Eglė ir kadagys – nuolat žaliuojantys augalai, todėl jie simbolizavo netrukus (pavasarį) prisikelsiančią gyvybę. Tikėta, kad tokia linų sruoga saugo žmogų nuo nelaimių ir ligų. Sušalus ją vyniodavo ligoniui ant kaklo. Daug gydomųjų savybių turi linų sėmenys. Sėmenų nuoviras gali pagelbėti sergant skrandžio ligomis (gydo net opaligę), astma, bronchitu, tuberkulioze, plaučių uždegimu. Linų sėmenyse yra daug kalcio, fosforo, kalio, vitaminų C, E , B, Omega-3 rūgščių, kurios apsaugo organizmą nuo per didelio cholesterolio kiekio, reguliuoja kraujospūdį.  

Apie liną pasakoja ir paroda Veiveriuose „Linas saugo“.

Tik įėjus į seniūniją pasitinka besisupantis žavingas iš linų pagamintas sodas. Negali nepajusti nuoširdaus namų jaukumo bei motiniško rūpesčio, kuriuo apgaubia sodo vingrybės.

Veiveriuose linai auginami tik viename kieme – pas tautodailininkę Gražiną Berezun. Mūsų auksarankė Gražina negali nei vieno vakaro išsėdėti nieko neveikdama. Pačios rankos darbo siekia. Jos darbeliais puošiamos visos mūsų seniūnijos šventės, dabinamos šokėjos, o dovanų dažnas svečias iš seniūnijos su didžiausiu džiaugsmu namo glėbius nešasi. Gražina labai myli liną. Auginti jį, pasirodo, nėra taip paprasta, juk puokštėms ar sodams jis reikalingas ilgas ir tiesus. Įdėjus tiek rūpesčio ir kantrybės, pinti sodai tarsi spinduliuoja ramybe, saugumo jausmu, pagarba darbštumui. Gražina niekada neieško lengvesnio kelio, negali praeiti pro liūdintį ir pati nemėgsta sėdėti rankų sudėjusi. Ji nebijo užlipti į aukštą eglę, kad jos viršūnėje savo darbo žaisliukų pakabintų. Rodos, jai niekada nešalta puošiant dar nepašildytą salę.

DSCF2145Neslepia Gražina ir meilės šokiui. Šiomis dienomis ji kartu su “Tryptinio” nariais ruošiasi Dainų šventei. Šokėjai jau pakviesti dalyvauti atrankoje, deja, didžiausias rūpestis – tautiniai drabužiai. Ir tai Gražinos negąsdina, ji ir pasiūti dar spėtų, nors laiko tik trys savaitės teliko. Didžiausia bėda – iš ko gi sijoną siūti. Jei gerų žmonių sutiktume, kurie prisidėtų prie medžiagų pirkimo, jiems nuoširdus ačiū skambėtų.

Šalia G. Berezun puikių darbų iš lino, seniūnijos salės sieną papuošė Bronės Vaitkevičienės lininiai drabužiai. “Čia jau mano liga”, šypsosi Bronelė, save ir artimus įvairiausiais raštais apmezgusi. Vasarą linas prie kūno, žiemą vilnonis megztukas ar šiltas sijonas – ir jauku, ir joks šaltis nebaisus. B. Vaitkevičienė pasipuošia savo megztais ir nertais  drabužiais visur. Sekmadienį į bažnyčią  ar į koncertą, kur jos vyras Juozas ansamblyje “Viltis” dainuoja,  ji pasipuošia tokiais žaviais kostiumėliais, kad baltas pavydas ima. Tokių aprėdų ne kiekviena parduotuvė pasiūlyti gali. Linas vasarą nuo karščio gerai saugo, o savo rankų rūbas yra daug mielesnis.

Kviečiame aplankyti kuklią, bet labai šiltą, kvepiančią pavasariu parodą Veiverių seniūnijos salėje.

Daiva Venclovienė

Taip pat skaitykite