Straipsnių ciklas parengtas kartu su Birštono muziejaus vyr. fondų saugotoju istoriku Vytautu Kuzmicku
- Praeitis ir dabartis
„Paklauski Brundzos arba Šliūpo,
Kur yr sveikesnė žmogui vieta, –
Jie atsakys, pagauti ūpo:
„Birštonas pirmasai ant svieto!“ (K. Binkis. Jauniausia Lietuva. Šešioliktoji giesmė).
Ne tik garsieji tarpukario vyrai, bet ir daug šiandienos žmonių gali prisidėti prie poeto K. Binkio žodžių apie Birštoną – Lietuvos miestą, kurortą, dosniai apdovanotą gamtos sveikatą gerinančiais turtais. Birštonas ir mineraliniai vandenys – neatsiejama dermė, patvirtinta jau kryžiuočių kronikose. Karaliaučiaus archyvuose kryžiuočių žvalgai mini Birsten, Birstan – „sodybą ties sūriu vandeniu“ (J. Šleikus, Birštono muziejus. Birštono kurorto istorijos apžvalga). Puikiai žinoma, jog vėliau, po pergalės Žalgirio mūšyje, šis gražus gamtos kampelis tapo didžiųjų Lietuvos valdovų ir jų svitos poilsio, medžioklių vieta, karališkasis dvaras, aprūpindavęs valdovus pajamomis iš girių turtų. Tokios išskirtinės sąlygos lėmė Birštono augimą ir klestėjimą – 1518 metų rašytiniuose dokumentuose jis jau vadinamas miestu. Galima manyti, jog krašto populiarumą didžiūnams lėmė ne tik jo patogi geografinė padėtis, bet ir kiti veiksniai, kurie ir šiandien Birštoną išskiria iš kitų šalies vietovių. O 1925 metais, anot daktaro Jurgio Venckūno (D-ras Jurgis Venckūnas, Birštonas. Gydomieji radioaktyviai mineraliniai vandenys ir dumblai […], 1925 m.).
Šiandien Birštonas yra gražus, žalumos ir ramybės kupinas miestas, kuriame gyvena apie 3 tūkstančiai žmonių, veikia trys sanatorijos, teikiančios paslaugas ne tik Lietuvos gyventojams, bet ir svečiams iš užsienio. Tiek birštoniečių, tiek atvykstančiųjų poilsiui ir pramogoms skirtas parkas, sporto aikštelės, dviračių takai, parodos, koncertai ir šventės, restoranai ir kavinės, jų dėmesio laukia muziejų ekspozicijos, patrauklūs gamtovaizdžiai. Birštonas, tapęs kurortu dar devynioliktame amžiuje, savo vystymosi kryptį išlaikė per visus karus ir suirutes, santvarkų kaitas.
Bus daugiau
