Kreipimasis dėl Seimo narių inicijuotų Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų

pagalbinis

Lietuvos Respublikos Prezidentei

Daliai Grybauskaitei

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui

Viktorui Pranckiečiui

Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkei

Agnei Širinskienei

Paskirtajam Lietuvos sveikatos apsaugos ministrui

Aurelijui Verygai

 

Kreipimasis dėl Seimo narių inicijuotų Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų

Vilnius

2016-12-05

Naujos pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos – smurto prieš moterį forma ir grėsmė jos ir kūdikio sveikatai

Įvairių sričių profesionalai, žurnalistai, visuomenininkai ir ekspertai smerkia Seimo narių bandymus taisyti pažangų, medicinos mokslu grįstą ir pacientų lūkesčius atitinkantį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuris apsunkins ir pabrangins galimybę susilaukti vaikų nevaisingoms poroms.

Seimo narių Ramūno Karbauskio, Agnės Širinskienės, Astos Kubilienės, Povilo Urbšio, Dainiaus Kepenio, Algimanto Kirkučio, Aurelijaus Verygos ir kitų siūlomi įstatymo pakeitimai neigia mokslo pasiekimus, atima pacientų teisę rinktis, kelia grėsmę moterų sveikatai ir pasmerkia norinčias susilaukti vaikų moteris didesnėms kančioms ir brangesniam bei pavojingesniam nevaisingumo gydymui. Jis turės neigiamų pasekmių ne tik nevaisingoms poroms, bet ir valstybei.

Naujos įstatymo pataisos įteisins eksperimentus su Lietuvos moterimis, akivaizdžiai sumažins nėštumo tikimybę po pagalbinio apvaisinimo, moterims teks kęsti perteklinį gydymą vaistais ir chirurgines intervencijas. Be to, bus užkirsta genetinės diagnostikos galimybė, todėl sunkiomis genetinėmis ligomis sergantys pacientai negalės susilaukti sveikų vaikų.

Šių pataisų pasekmė taip pat gali būti daugiavaisis nėštumas. Į moters gimdą perkeliant tris embrionus kas trečia pora rizikuoja daugiavaisiu nėštumu. Motinai, besilaukiančiai trynukų ir dvynukų, ir naujagimiams tokiu atveju kyla nėštumo komplikacijos, priešlaikinio gimdymo grėsmė, pavojus tiek mamos, tiek kūdikio gyvybei, apsigimimų rizika. Taip pat iškyla cezario pjūvio neišvengiamybė.

Pažangiose Europos Sąjungos valstybėse sukuriamų embrionų skaičius nėra ribojamas. Kelią, kuriuo dabar eina Lietuva, jau išbandė ir Italija. Joje konservatyvus pagalbinio apvaisinimo įstatymas priimtas 2004 metais, kuris dėl žalos motinai, naujagimiui ir visuomenei Italijos konstitucinio teismo po dešimtmečio buvo panaikintas.

Seimo narių peršamas kiaušialąsčių šaldymo metodas yra laikomas neefektyviu dar ir todėl, kad persileidimų dažnis naudojant kiaušialąstes yra didesnis nei naudojant embrionus. Apie psichologinius tokios baigties padarinius Seimo nariai net nekalba. Be to, procedūros kaštai naudojant užšaldytas kiaušialąstes pagalbiniam apvaisinimui yra didesni.

Seimo nariai remiasi poros medikų, kurie apie problemą svarsto tik teoriniame lygmenyje, pasisakymais, o šiai nuomonei prieštarauja absoliuti dauguma medikų bendruomenės.

Šios įstatymo pataisos prieštarauja ir Lietuvos Konstitucijai, kurioje įtvirtinta nuostata, kad valstybė rūpinasi Lietuvos žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus.

Šios konservatyviausios Europoje nuostatos skatins gimstamumo mažėjimą ir tolesnį Lietuvos nykimą – Lietuvos piliečiai bus priversti ieškoti gydymo kitur ar tiesiog emigruoti. Nekalbant apie skurdžiau gyvenančius Lietuvos piliečius, kuriems tai būtų didelė finansinė našta.

Mes, žemiau pasirašiusieji, norime išreikšti vieningą poziciją – vienareikšmiškai pasisakome PRIEŠ nepagrįstą, skubotą bei pacientų interesus paminantį priimto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo keitimą ar jo įsigaliojimo atidėjimą, kviečiame visuomenę reaguoti į tokias tamsuoliškas iniciatyvas, nes jos turės įtakos mūsų sveikatai, gyvenimams ir mūsų būsimiems vaikams.

Tai kritinis lūžis Lietuvos gyvenime, parodantis, kokį kelią pasirinks valstybė: ar bus vienodai paisoma visų piliečių interesų, ar jie bus ignoruojami dėl dalies Seimo narių nekompetencijos ir „vertybių“.

 

Žurnalistė ir laidų vedėja Rūta Mikelkevičiūtė

Žurnalistas ir laidų vedėjas Andrius Tapinas

Humoristas Haroldas Mackevičius

Žurnalistas Rytas Staselis

Lenktynininkas Benediktas Vanagas

DELFI vyr.redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė

Apžvalgininkas ir žurnalistas Rimvydas Valatka

Žurnalistė ir laidų vedėja, politikos apžvalgininkė Indrė Makaraitytė

„Swedbank“ vadovė Dovilė Grigienė

Žurnalistė ir laidų vedėja Nemira Pumprickaitė

Žurnalistė ir laidų vedėja Edita Mildažytė

Žurnalo „Moteris“ redaktorė Gražina Michnevičiūtė

LNK televizijos direktorė Zita Sarakienė

Žurnalistė ir laidų vedėja, knygų autorė Beata Nicholson

Žurnalistė, laidų vedėja ir aktorė Beata Tiškevič

Leidėja ir stilistė Agnė Jagelavičiūtė

Edukologė Austėja Landsbergienė

Žurnalistė ir laidų vedėja Rasa Tapinienė

Žurnalistė ir laidų vedėja Lina Kairytė

Žurnalistė ir laidų vedėja Daiva Žeimytė

„Invertors‘ Forum“ vadovė Rūta Skyrienė

Viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistė Rasa Karaliūtė

Politologas Mindaugas Jurkynas

Režisierė Giedrė Žičkytė

Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen

Dainininkė Asmik Grigorian

Dainininkė Erica Jennings

Režisierė Dalia Ibelhauptaitė

Ekonomistas Nerijus Mačiulis

Žurnalistė Inga Norkė

Socialinė verslininkė, projekto moterims „Trys seserys“ kūrėja Rima Olberkytė –Stankus

Verslininkė Rūta Banytė

Stilistė Agnė Gilytė

Komunikacijos ekspertė Aušra Prasauskaitė

Laidų vedėjas, aktorius ir visuomenės veikėjas Algis Ramanauskas

Žurnalistas Martynas Starkus

Žurnalistas Aurimas Perednis

Fotografė Monika Požerskytė

VŠĮ „Geros valios projektai“ vadovė Inga Langatė

„Cosmopolitan“ žurnalo vyr. redaktorė Violeta Kalikauskienė

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė

Renginių organizatorė Agnė Grigaliūnienė

Aktorė Elžbieta Latėnaitė

Rašytoja Vaiva Rykštaitė (Justė Vinder).

Kūrybos agentūros „AdMajesty“ bendrasavininkė, tinklaraštininkė bei žurnalistė Rimantė Kulvinskytė.

Grafikė, juvelyrikos dizainerė Jurga Lago

ir daugelis kitų.

Taip pat skaitykite