Kovo 17 d. Birštono kurhauze vyko LRT žurnalistės Živilės Kropaitės-Basiulės knygos „#fainiausia pasauly močiutė: anūkė klausia apie karus ir sąžinę“ pristatymas. Vakarą profesionaliai vedė LRT žurnalistės Ž. Kropaitė-Basiulė ir Aistė Plaipaitė, kuri atliko savo sukurtas dainas, kartu su Živile dainavo ukrainiečių, partizanų dainas.
Įtempto siužeto pasakojimas apie partizanų ryšininkės ir politinės kalinės Onos Butrimaitės-Laurinienės pačius skaudžiausius gyvenimo metus – partizanavimą ir lagerį – apėmė ir karo su Ukraina kontekstą. Jausdamas perteikiamą Lietuvos partizanų ryžtą, stiprybę, patriotizmą, daugiau nei 90 metų turinčios tremtinės ir politinės kalinės humanizmą, blaivų požiūrį į visuomeninius įvykius, nejučia imi lyginti su ukrainiečių patriotizmu, meile Tėvynei, jų dvasios stiprybe. Vaizdo įraše Živilės močiutė padainavo trumpą ukrainiečių dainą, kurią išmoko dar tremtyje.
Onos Butrimaitės-Laurinienės šeimos istoriją Nepriklausomoje Lietuvoje užaugusi jos anūkė Ž. Kropaitė-Basiulė perteikė per skaidrėse demonstruojamų nuotraukų archyvą: močiutė su savo jauniausiu broliuku, partizanu Stasiuku, kuris vilki jos pasiūtą švarką, partizanų kuopelė, susitikimo su motina lageryje akimirka, įžymioji siuvamoji mašina, dabar atiduota muziejui, vestuvinė nuotrauka tremtyje. Živilė samprotavimą apie močiutės išgyvenimus pagyvino ir taikliai iliustravo citatomis: gražia aukštaičių kalba persakė senolės pastabas, komentarus, požiūrį į politinius-visuomeninius įvykius. Juos žurnalistė skelbia facebook paskyroje #fainiausiapasauly močiutė. Išties žavi O. Laurinienės humoras ir išmintis.
Knygoje „#fainiausia pasauly močiutė: anūkė klausia apie karus ir sąžinę“ Ž. Kropaitė-Basiulė sudėjo įrašų iš facebook paskyros, senelės atsiminimus apie partizaninį karą, tardymus, lagerį, tremtį. O. Laurinienės istorija koreliuoja su dabarties aktualijomis, orientuojamasi į jaunesnę auditoriją, mokinius, kurie nepatyrę karo baisumų, kalbama jiems suprantama kalba apie sudėtingus ir skaudžius įvykius.
Vakare žurnalistė A. Plaipaitė prisiminė savo senelio Prano Plaipos istoriją. P. Plaipa buvo nuteistas už antitarybinių atsišaukimų rašymą, jų platinimą ir išvežtas kalėti į Intą. Senelio atmintis taip pat gyva. Žurnalistės pasiūlė klausytojams užrašyti savo tėvų, senelių, protėvių istorijas, kol dar yra, kas jas mena, kol gyvi liudytojai.
Renginys buvo kupinas prisiminimų, pamąstymų apie tai, kaip išgyventi, išsaugoti žmogiškumą ribinėse situacijose, kaip neišduoti savęs ir Tėvynės, kaip nepalūžti, išlaikyti pusiausvyrą, atsitiesti. Patriotizmo dvasia, meile, nuoširdumu ir ištikimybe savo idealams dvelkė nuostabus susitikimas.
