Vilija Čiapaitė
Pirmasis rugpjūčio sekmadienis žadėjo gerą orą kelionei į Punską. Į ją pakvietusi Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė tarsi žinojo, jog man ši diena bus svarbi.
Kelionė Punsko link. Pirmoji stotelė – Seinai
Ne į parduotuves, o prie bažnyčios.
Čia ką tik buvo pasibaigę šv. Mišios, tačiau mus kojos vedė pasižvalgyti aplink. Aptikome lentą, kurioje parašyta, jog 1877 m. Vincas Kudirka įstojo į Seinų kunigų seminariją, iš kurios 1879 m. pašalintas. Rašytiniuose šaltiniuose apie tai rašoma smulkiau: „Vincas Kudirka tėvo verčiamas buvo įstojęs į Seinų kunigų seminariją, bet po dvejų metų pašalintas dėl „pašaukimo stokos““.
Po to užsukome ir į pačią Seinų Švč. Mergelės Marijos, šv. Jurgio ir šv. Jackaus bažnyčią. Radau informaciją apie ją. Taigi, 1616‒1632 m. domininkonai pastatė mūrinę Švč. Mergelės Marijos, šv. Jurgio ir šv. Jackaus bažnyčią. 1760 metais prie jos pristatė du baroko stiliaus bokštus. Šioje bažnyčioje yra stebuklinga Dievo Motinos statula – puikus XV amžiaus meno kūrinys, pargabentas iš Prūsijos 1519 m. Pasak padavimo, 1656 m. stebuklinga Dievo Motinos statula išgelbėjo Seinus nuo rusų antpuolio.
Iš bažnyčios nuėjome prie Antano Baranausko statulos pareikšti pagarbos.
Mintyse padeklamavau ištrauką iš „Anykščių šilelio“. O kodėl būtent jo paminklas pastatytas Seinuose? Antanas Baranauskas buvo gana stipri asmenybė. Baigęs mokslus ir būdamas gana imlus 1856 m. jis įstojo į Varnių kunigų seminariją, vėliau ketverius metus studijavo Peterburge. Po studijų išvažiavo tobulintis į Vakarų Europos universitetus (Liuveną, Miuncheną, Romą).
1866 m. A. Baranauskas dirbo ir Kaune. Nuo 1885 m. pradėjęs kilti bažnytinėje hierarchijoje jis baigė pedagoginį darbą Žemaičių kunigų seminarijoje. Garsėjo ir kaip įspūdingas pamokslininkas.
1897 m. buvo paskirtas Seinų vyskupu. 1901 m. ėmėsi versti Bibliją iš lotynų ir lenkų kalbų (Lietuvos katalikai neturėjo į lietuvių kalbą išversto viso Senojo Testamento). Kiek daugiau nei po metų, 1902-ųjų rudenį, darbą nutraukė vyskupo mirtis. Palaidotas Seinų katedroje.
Punskas. Poezijos ir muzikos popietė „Lemties ir meilės dainos“
Atvykę po trumpos pertraukėlės nuėjome į Punsko Švč. M. Marijos Dangun ėmimo bažnyčią. Po šv. Mišių patraukėme į visai čia pat esančią Punsko parapijos svetainę. Čia turėjo vykti poezijos ir muzikos popietė „Lemties ir meilės dainos“.
Susirinkusiųjų veiduose – rimtis ir laukimas. Juk turėjo vykti Jono Strielkūno žodžiais sukurtų dainų ir eilių popietė. Kaip žinia, susirinkusieji puikiai žinojo, jog šio poeto kūriniuose daug eilėraščių, kuriuose jis įžvalgiai atrenka istorines detales, gamtovaizdžio grožį, neaplenkia vieškelio, pasišiaušusių debesų, pievos su liesa žole, kiemo, kur gausu įvairių netikėtumų, keleivio, kuris dairosi į šalis, žemės, grumsto, saulės, upės, sodo. Visa tai taip artima ir kartu priverčia susivokti, kur mes gyvename ir kokia turtinga poeto kalba. Ir ne veltui yra sakoma, jog poetas pastebi tai, ko nemato kiti. Gal dėl to J.Strielkūno poezija įgyja ne tik naujumo, bet ir mums suprantamo paprastumo bei skambesio. Poeto suvokimas, kas gyvenime didinga, o kas menka, dar labiau pritraukia dėmesį ir norą skaityti jo eiles.
Būtent tai ir sujungė aktorė Dalia Jankauskaitė, skaitydama eiles ir taip nukeldama į rudens, pavasario, nakties ir lietaus šlamesio persunktą kiekvieną akimirką, perpintą aktoriaus Pijaus Ganusausko bei džiazo muzikanto Vytauto Labučio sukurtomis dainomis. Viskas susipynė, susiaudė ir nesinorėjo garsiai kvėpuoti, kad ši akimirka truktų kuo ilgiau…
Renginys baigėsi, tačiau taip norisi pridurti, jog projektas „Po žvaigždėtu vasaros dangum. Literatūriniai vakarai Birštone“ skleidžia lietuvių autorių kūrybą, kuri pritraukia žmones į bibliotekas būtent po renginio, skirto vienam ar kitam kūrėjui, skaityti knygas, poeziją. Ir nesuklysiu sakydama, jog netradicinės erdvės bei profesionalūs menininkai, aktoriai pritraukia žmonių domėjimąsi literatūros ir tautos istorija. O tai labai svarbi detalė, kuri reikalinga kiekvienoje šeimoje.
Jonas Strielkūnas
Jonas Strielkūnas gimė 1938 m., mirė 2010 m. Lietuvos poetas, vertėjas, publicistas. Eilėraščiai spausdinti pradėti nuo 1958 m., daugelis jų tapo dainomis. 1966 m. įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
Kaip A. Jaskūnienė sakė, poezijos ir muzikos popietės programa parengta pagal vieno žymiausių XX a. antrosios pusės lietuvių lyrikų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Jono Strielkūno kūrybą. O Ledina Tamošiūnienė papildė, sakydama, jog literatūrinė muzikinė kompozicija parengta, minint Jono Strielkūno jubiliejinį gimtadienį. Šiemet, kovo 16 d., jam būtų sukakę 80 metų. Jo įtaigi poetinė kūryba – pakili ir skaidrinanti sielas, pilna meilės Tėvynei Lietuvai, kupina patriotizmo ir pasakiškai gražiai atskleidžia lietuvišką identitetą, kuris yra brandžios asmenybės pamatas.
Ši popietė – tai vienas iš projekto „Po žvaigždėtu vasaros dangum. Literatūriniai vakarai Birštone 2019“ organizuojamų renginių, kurį remia Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija ir Birštono savivaldybė. O pabaigai norėčiau užbaigti Jono Strielkūno eilėraščio posmu:
Ir tenai, kur po visų klajonių
Žemėn atsiguls mana galva,
Nerašykit mano vardo, žmonės,
Parašykit, žmonės: L i e t u v a.
