•  

     

     

     

Kelias į vaiko širdį – per knygą

IMGP1209Šiais metais vyksta projektas „Sveiks ir tu, žmogau! Sulaukęs vasarą mielą“, skirtas K. Donelaičio 300-tosioms gimimo metinėms paminėti.

Visą vasarą ne tik jaunieji Birštono bibliotekos skaitytojai, bet ir jų tėveliai, kviečiami į skaitymus, kurių metu ne tik skaitoma K.Donelaičio kūryba, bet ir susitinkama su žmonėmis, vienokiu ar kitokiu būdu susijusiais su menu, knygomis.

Šiltą ir vis dar karščiu alsuojantį liepos vakarą į Birštono viešąją biblioteką rinkosi jaunieji bibliotekos lankytojai. Kas su susuktais miegmaišiais, kas su nedidukėmis kuprinaitėmis. Juk ši naktis neeilinė – pabuvimas ir nakvynė knygų šalyje. Visi jie daug perskaitę, pavartę. Ir argi suspėsi visas knygas perskaityti? Kasmet jų išleidžiama tiek, kad jaunieji skaitytojai nebespėja su leidėjais ir rašytojais.

Liepos 19-20 dienos žadėjo gerą orą, ramų ir mistikos pilną vakarą bei naktį. Knygos, tarsi tylūs stebėtojai, ramiai žvilgčiojo į jaunuosius jų gerbėjus, kurie krykštaudami klojosi miegmaišius ant grindų. Nusispyrę apavą vaikščiojo basomis, nes tai namai, kuriuose jie jaučiasi saugūs ir laukiami.

Pagaliau svečiai bibliotekininkų buvo pakviesti į naktinius skaitymus. Jiems magėjo išgirsti smagius pasakojimus iš Vilijos Zujienės „Neišgalvotų istorijų“ serijos. Šį kartą K. Donelaičio knyga laikinai prigludo prie bibliotekininkės Nijolės krūtinės, nes dar laukia skaitymai ir iš jos. O kol kas – Vilijos vaikystės nuotykiai. Jaunieji skaitytojai klausydamiesi šypsojosi pro ūsą, tarsi suvokdami, kad ir suaugusieji kažkada buvo truputį padykę, smalsūs ir daugiau ar mažiau išdaigininkai. O koks malonumas, kai autorė, paskaičiusi apie plaukiojimo ypatumus, akinius, kartoką širšių medų, jodinėjimą ant kiaulės ir veršelio, sukėlė nemažai linksmų akimirkų. Patys vaikai, paklausę apie vyšnias ir liūdnoką nuotykio pabaigą, paprašė parodyti užkulnį, kuris buvo sužeistas. Tad supratimas, kad šios istorijos – ne iš piršto laužtos, vaikus tarsi suartino ir jie pradėjo pasakoti savo išdaigas, kurios, kaip sakė vienas jaunasis skaitytojas, ačiū Dievui, baigėsi laimingai.

Pagal programą, vaikai dar turėjo begales užsiėmimų. Juk visa naktis skirta jiems! Buvo planuojama aplankyti spalvinguosius fontanus, o giedras dangus turėjo apdalinti žvaigždžių plevenimo muzika. O koks malonumas naktį žiūrėti filmą, kuomet tėvai negali sudrausminti? Tie, kurių neaplankys ponas Miegas, galės klausyti ir patys sekti pasakas, pasiklausyti lopšinių. Ankstyvą rytą, kai saulė nuauksins pastatų stogus, medžius ir didingąjį Vytautą, sėdintį ant žirgo, vaikai eis pasitikti saulės. Tai nuostabios akimirkos, kurias dovanoja bibliotekininkės Ingrida ir Nijolė, visa siela atsidavusios ne tik darbui, bet ir vaikams. Jos jau dešimti metai neragintos rengia tokias naktis bibliotekoje, taip atverdamos duris į meilę knygai, gyvenimiškoms pamokoms, kurios ateityje bus saugomos it brangenybės, kurių neapčiuopsi, nepaglostysi, neužuosi. Tai neįkainojama patirtis! Tai jų dėka atrandamas kelias į vaikų širdis per knygą.

Laima Polenskaitė

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti