Salomėja Verbickaitė
Karolis Rimtautas Kašponis gimė Panevėžyje. Tai muzikos teoretikas, choro dirigentas, pedagogas, humanitarinių mokslų (muzikologijos) daktaras. Tai žmogus, negalintis sėdėti sudėjęs rankas. Judėjimas, ieškojimai – tai tarsi jo gyvenimo credo.
Štai, mokydamasis Kupiškio vidurinėje mokykloje vadovavo mokytojų ir moksleivių kameriniam orkestrui, smuiku ir saksofonu grojo įvairiuose ansambliuose. Vėliau Vilniaus valstybiniame universitete studijavo ekonomiką ir tuo pat metu mokėsi kompozicijos J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje P. Tamuliūno klasėje. Universitete suorganizavo studentų kamerinį orkestrą. Dar vėliau choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (doc. A. Budriūno klasė), ją baigė su pagyrimu. Stažavosi Budapešto F. Liszto aukštojoje muzikos mokykloje, dalyvavo tarptautiniame choro dirigentų seminare Berlyne. Po to kėlė kvalifikaciją Maskvoje.
Jis įkūrė Ukmergės vaikų muzikos mokyklą ir buvo jos direktorius. Kurį laiką vadovavo vaikų chorui ir kaimo mišriajam chorui. Po to buvo Vilniaus vaikų muzikos mokyklos, J. Tallat-Kelpšos muzikos mokyklos, vėliau – M. K. Čiurlionio vidurinės meno mokyklos teorinių disciplinų dėstytojas, pastarosios mokyklos ir muzikos teorijos metodinės komisijos pirmininkas. Tarsi tai būtų jo gyvenimo būdas, jis buvo ir nerami dūšia, visur spėdavo, po savęs palikdamas pėdsakus, kurie ne vienam padėjo siekti užsibrėžtų tikslų.
Jo pėdsakas, kuriuo naudojasi visos muzikos mokyklos, tai solfedžio vadovėlis. Jis paprastas, nuoseklus, daug metų vartojamas muzikinės klausos lavinimui, skiriamas visiems besimokantiems muzikos.
Po susitikimo su profesorium Birštono meno mokyklos jaunieji muzikantai atvyko į knygos „Greimas iš arti ir iš toli / Greimas Close and far”, kurios autorius yra K. R. Kašponis, pristatymą.
Jie savo muzikavimu pradžiugino solfedžio knygelės autorių, atlikdami ištraukas iš žinomų autorių kūrinių.
Tačiau šis iškilus žmogus, spindintis neišsenkančia vidine jėga, neapsiribojo vien tik tuo, kas jį lydėjo visa gyvenimą. Jam ypač parūpo Lietuvos semiotikos tėvo Algirdo Juliaus Greimo gyvenimas, kuris kai kada stebėtinai kirtosi su K. R. Kašponio gyvenimu, juk abu mokėsi toje pačioje Kupiškio mokykloje.
Rinkdamas medžiagą K. R. Kašponis visų pirma paruošė 10 stendų, kurie apkeliavo daug užsienio šalių. Pagaliau pribrendo laikas, kad visa surinkta medžiaga būtų patalpinta į vieną knygą. Taip mus ir pasiekė leidinys, kuriame galima atrasti ne tik informacijos, bet ir autentiškų, niekur nepublikuotų nuotraukų, artimai supažindinančių su tuometinio laikotarpio sustabdytomis akimirkomis. Tik šio jaunatviška energija spinduliuojančio žmogaus dėka Prienų tiltas pavadintas tėvo ir sūnaus Greimų vardu.
K. R. Kašponis papasakojo, kaip A. J. Greimas lankėsi Lietuvoje, skaitė paskaitas Vilniaus universitete. Jame yra A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras. Nacių okupacijos laikotarpiu jis dalyvavo Lietuvos antinaciniame pasipriešinime, taip pat lietuvių emigrantų politinėje veikloje. A. J. Greimo teoriniai moksliniai tyrimai padėjo pagrindus semiotikai, kaip kalbinių ir nekalbinių ženklų sistemų prasmingumo mokslui. Plėtodamas semiotiką, jis siekė padėti bendrosios humanitarinių mokslų metodologijos pagrindus. Jam buvo patikėtos Tarptautinės semiotikos asociacijos generalinio sekretoriaus, Tarptautinio semiotikos ir lingvistikos centro Urbine (Italija) mokslinio vadovo pareigos. Šis mokslininkas laikomas vienu geriausių pasaulio semiotikų.
Nuo 1965 m. A. J. Greimas Paryžiuje vadovavo semiolingvistinių tyrimų seminarui, kurio pagrindu susiformavo Paryžiaus semiotikos mokykla. Savo darbuose semiotinius metodus jis pritaikė kalbos ir istorijos, mito, pasakos, literatūros kūrinio analizei. Daugumą kalbinių bei semiotinių darbų A. J. Greimas parašė prancūziškai, prancūzų kalba išdėstė ir paties sukurtą bendrąją reikšmės teoriją. Mitologijos studijas ir eseistiką jis rašė ir lietuviškai. Mitologijai suteikęs aktualios struktūros statusą, tautinės atminties ieškojo dievų ir žmonių pasauliuose.
A. J. Greimas yra vienas iš šimto iškiliausių tūkstantmečio lietuvių, pažymėtų paminkle „Vienybės medis“ Vilniuje.
