Kalbininko J. Kazlausko tėviškėje skambėjo dainos

Rugpjūčio 1 d. Matiešionių kaime kalbininko Jono Kazlausko tėviškėje, kaip įprasta, susirinko gausus būrys lietuvybės puoselėtojų. Tiesa, šį kartą nuostabaus grožio gamtos kampelyje nebuvo paminėta žymaus kraštiečio gimimo diena, žmonės buvo kviečiami į patriotinės dainos vakarą „Myliu gimtinę“.

Idėja surengti kalbininko tėviškėje dainos vakarą dar praeitais metais kilo Andriui Palioniui. Pasak Seimo nario, Birštono savivaldybei nutarus J. Kazlausko minėjimus rengti tik kalbininko jubiliejiniais metais, nesinorėjo nutraukti gražios tradicijos rinktis jo tėviškėje. Simboliška, jog būtent rugpjūčio 1 d. Matiešionyse suskambo dainomis virtę krašto kūrėjų eilėraščiai, liejosi dzūkiška tarmė ir sutartinės.

Vakaro vedančioji Valė Petkevičienė emocingai skaitė Justino Marcinkevičiaus ir Stefos Juršienės eiles. Po to J. Kazlausko tėviškės slėnį užkariavo dainos, o vėjas nešė jas vis tolyn ir tolyn.

Kelias valandas, kurios prabėgo nepastebimai, vakarą lydėjo degančio stulpo ugnies, uždegtos nuo A. Palionio ir V. Kazlausko fakelų, ir saulės spinduliai.

Pabūti kartu ir prisiliesti prie lietuviškos dainos susirinko J. Kazlausko giminės, Birštono ir Prienų rajono savivaldybių vadovai, kiti mūsų gražaus Nemuno krašto žmonės.

J. Kazlauskui pastatytą atminimo akmenį papuošė puokštė vasarinių gėlių.

Rugpjūčio 1 d. ir Matiešionys – tai du neatskiriami dalykai, kuriuos vienija J. Kazlauskas ir žmonių atmintis.

Vidmantas Venclovas