Kai ledas paklūsta jį glostančioms rankoms

_IGP4615

Vilija Čiapaitė

Sausio 20–21–22 dienomis Jiezno Nepriklausomybės aikštėje sujudimas. Atvežti ledo luitai lūkuriavo menininkų rankų. Ledo skulptūrų pleneras Jiezne sulaukė skulptorių Zigmo Buterlevičiaus, Gvido Švenčionio, menininkės Jurgitos Braziūnienės, Kęstučio Prakapo bei Gintaro Pilikausko ir Vytauto Bajoro išradingumo ir savęs išbandymo su nepaprasta medžiaga – ledu. Antrąją plenero dieną pasižvalgyti ir pasidalinti patirtimi atvyko menininkas Martynas Gaubas ir Andrius Lik. Jau galima buvo pasidžiaugti skulptūrų formomis. Naktį, kuomet tamsa apgaubė Jiezną, jos ypač traukė akį, o ir buvo galima net pasėdėti lediniame krėsle.

Dieną, kai kalbėjau su Martynu, jis sakė, jog gaminant skulptūras iš ledo reikia labai daug dėmesio skirti jo sujungimui, įrankiams. Tai labai subtilus darbas. Šalyje ir už jos ribų žinomas menininkas pasidžiaugė, jog šaunu, kad ir pas mus imamasi iniciatyvos kurti iš ledo skulptūras.

O Jieznas sulaukė daug dėmesio ne tik iš vietinių, nes grožis, kurį kuria skulptoriai, tampa tarsi amžinu, bet ir tikrai laikinu grožiu, žavinčiu, verčiančiu aikčioti ir gėrėtis. O kai ledas paklūsta jį glostančioms rankoms – dar labiau imi suvokti, kad laikinumas yra pats gražiausias.

 

 

 

 

Taip pat skaitykite