Juozui Palioniui atminti. Įdomūs Siponių krašto dokumentai

Juozas Palionis

Anapilin išėjęs krašto ir valstybės vyras Juozas Palionis domėjosi istorija ir pats buvo dėmesingas jai. Tiek Siponių dvaro atgaivinimu, tiek kartu su Vale Petkevičiene parašytame meilę gimtajam kraštui puoselėjančiame kraštotyriniame darbe „Čia Nemunas vingiuoja“, jis davė pradžią rimtiems gimtojo krašto tyrinėjimams.

Lietuvos centriniame valstybės archyve suradome keletą įdomių šio krašto dokumentų, kurie, manome, įsilies į minėtas istorijos versmes.

Siponių visuomeninės organizacijos

Siponių kaimas tarpukariu buvo vienas iš didesnių krašte. Galima visiškai pasikliauti 1942 metų surašymu, kuris užfiksavo 287 kaimo gyventojus (LCVA, F.R743, ap.2, b.417, l.1). Įdomu tai, kad siponiškiai, nors ir negausiai, buvo įsijungę į dvi visuomenines organizacijas. Pirmiausiai, 1935 m. balandžio 2 dieną buvo sudarytas Vilniui vaduoti sąjungos Siponių skyrius. Ši patriotinė organizacija demaskavo pilsudskinės Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto nutautinimo politiką, kiekvienais metais spalio 9 dieną pažymėjo 1920 m. okupuoto Vilniaus dieną, kvietė neužmiršti, kad Lietuva turi siekti atgauti savo sostinę.

Vilniui vaduoti sąjunga 1

IMG_0027-„Jaunosios Lietuvos “uždarymas 10

Organizacijos Siponių skyriui nuo įsikūrimo vadovavo mokytojas Pranas Kunca (LCVA, ap.2, b.516, p.1). Iždininkas buvo Motiejus Jaruševičius, sekretorius – Juozas Revuckas. 1937 m. mokytojui P. Kuncai išvykus, skyriui vadovavo mokytojas Vincas Petrušionis, tada į organizaciją įsijungė ir Jonas Pačėsas (Ten pat, p.6). Organizacija aktyviai bendradarbiavo su labai aktyviu ir gausiu Birštono skyriumi, kuriam vadovavo mokytojas Jurgis Strazdas. Siponių skyrius, kaip ir visa organizacija, nutraukė savo veiklą 1939 m. spalį, atgavus Vilnių iš sovietų rankų.

Nuo 1938 m. Siponyse įsikūrė organizacijos „Jaunoji Lietuva“ skyrius (LCVA, f.399, ap.2, b.172, l.1). Visoje Lietuvoje šiai organizacijai priklausė 45000 narių. Ši patriotinė organizacija ugdė savo narius kovai prieš okupacijas ir galimas svetimšalių agresijas. Organizacija daug dėmesio skyrė fiziniam lavinimui, grūdinimuisi. Siponyse jai vadovavo Juozas Lankevičius, pavaduotojas buvo siuvėjas Vincas Revuckas, sekretorius – žemdirbys Adomas Jaščiauskas (Ten pat, p.6). Jaunalietuviai organizuodavo Siponyse Vasario 16-osios minėjimus pradžios mokyklos patalpose, dalyvaudavo šventinėse mišiose. Sovietai, užėmę Lietuvą 1940 m. birželio 20 dieną, „Jaunosios Lietuvos“ skyrių uždarė.

Siponių seniūnai

Siponių kaimo gyventojai 1919-1933 m. sudarė Siponių seniūniją ir buvo Nemajūnų valsčiaus sudėtyje. Nuo 1934 iki 1945 m. Siponių kaimas priklausė Birštono valsčiui. 1934 m. Siponių seniūnijai (seniūno kadencija tuo metu buvo 2 metai) vadovavo Jonas Pačėsas. Jis buvo našlys, išlaikė 4 sūnus – Joną, Juozą, Petrą ir Vincą, turėjo 8 ha žemės, namą, tvartą ir kluoną (LCVA, f.399, ap.1, b.234). Už seniūno pareigų atlikimą gaudavo iki 50 litų. Jo padėjėjas buvo Stasys Gečionis. Jis buvo vedęs, turėjo žmoną Mariją Laukaitytę. Šeimoje augo sūnus Petras ir dukra Marija. Šeimos nekilnojamasis turtas buvo 7 ha žemės, namas, kluonas. Už seniūno padėjėjo pareigybės atlikimą S. Gečionis gaudavo 5-10 litų (Ten pat, p.4-6). S. Gečionis buvo tarnavęs 6-ajame pėstininkų pulke.

IMG_0178 -Revuckas1redag

Ilgiausiai Siponių seniūno pareigose nuo 1929 iki 1943 m. ištarnavo jau mums iš Vilniui vaduoti sąjungos pažįstamas Juozas Revuckas. Jis buvo gimęs 1900 m. 1920-1921 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Buvo vedęs Veroniką Laukaitytę, turėjo sūnų Juozą, dukras Oną ir Bronę. Seniūnas buvo mažažemis valstietis, jis turėjo 6 ha žemės, nepriklausė jokiai politinei partijai (LCVA, f.1436, b.15, l.13-16).

Kitus buvusius Siponių seniūnus dar vertėtų išsiaiškinti.

 

Istorikas Vytautas Kuzmickas

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti