Vilija Čiapaitė
Gyvenimas toks trapus ir nenuspėjamas. O gyventi, kad liktų pėdsakas žemėje, kad prisiminimai neišblėstų artimųjų, pažįstamų, bendraminčių širdyse, yra tikras stebuklas. Tokį stebuklą sukūrė prieš ketverius metus Anapilin išėjęs Juozas Palionis, kuris šiais metais būtų šventęs 65-ius gimimo metus. Koks kelias buvo nueitas, kad jį prisimena, mini, kad ant jo kapo Nemajūnų kapinaitėse negęsta žvakutės?
Kantrus, dalykiškas, patikimas, mylintis šeimą, savo kraštą, jame gyvenančius žmones – pasakys tie, kurie jį pažinojo, bendravo. Gimęs ir augęs kaimo apsuptyje, jam nebuvo svetimi žemės ūkio darbai. Gal dėl to jis puikiai suprato ir užjautė paprastą kaimo žmogų, neįgalųjį, taip pat ir miestietį. Jam teko nelengva dalia – kilti karjeros laiptais nenusigręžiant nuo ištakų, kurios jam davė pačias didžiausias vertybes. Tačiau, kaip sakė vienas politikas, Dievui reikia ir gerų žmonių.
Būdamas politiku jis neišpuiko ir tęsė darbus, kurie pagelbėjo krašto žmonėms. Jau tapęs Seimo nariu jis ir toliau dirbo gerus darbus, kurie buvo skirti krašto, šalies žmonėms. Beje, Juozas kūrė eiles, kuriose atspindėjo meilė žmogui, gamtai, žemei. Jo dėka išleistos ir kitų kūrėjų knygos, garsinančios krašto žmones, kurie dirba, kuria, puošia kraštą. Taip jie buvo tarsi iškelti į viršų, kad būtų matomi ir žinomi.
Tačiau pats gražiausias prisiminimas – dainos, sukurtos J. Palionio eilėmis. Jos skambėjo jaudindamos širdis ir nukeldamos į prisiminimų jūrą apie jį. Dvasingas renginys, kurio metu aidėjo dainos, o ne kalbos. Tarsi himnas Birštonui Juozo eilėmis nuskambėjo Lijanos Stakauskaitės atliekama „Birštono peizažas” daina. Jo kūryba tokia daininga, jog ją dainavo Birštono vienkiemio, Nemajūnų bendruomenės ansambliai, Siponių vyrų kvartetas, Prienų kultūros ir laisvalaikio centro moterų ansamblis „Trapukas”, Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro moterų duetas, Alytaus miesto senjorų klubo „Labas pavakarys” romansų grupė. Tai pats geriausias prisiminimų apie žmogų vakaras.
Ypač buvo malonu išgirsti LR Seimo nario J. Palionio kolegų parlamentarų komentarus, kurie nukėlė į laikus, kuomet jie ranka rankon, koja kojon dirbo šalies labui.
Susirinkusiųjų tarpe buvo ir Birštono merė Nijolė Dirginčienė. Ji priminė, jog J. Palionis yra Birštono savivaldybės Garbės pilietis.
Nors į atminimo vakarą sugužėjo ne tik kraštiečiai, bet ir didelis būrys buvusių bendražygių iš Seimo, ministerijų, tačiau jis buvo skirtas sielos atgaivai. Žvelgdama į veidus tarsi pajutau, jog J. Palionis su visais kartu stebi, klausosi ir šypsosi. Ir ne veltui yra jo pasakyti žodžiai „Kai su žmonėmis einu, tai ir dėl visų gyvenu“.
Jo nuveiktų darbų grandinėlė ir toliau pinama, tęsiama. O ją tęsia jo šeima. Čia pat sėdintis Seimo narys, sūnus Andrius su žmona Kristina ir anūke, kuri kuria eiles, žmona Julija, kuri visuomet yra šeimos ašis, dukra Edita su vyru. Visi jie draugėje, kaip vienas kumštis ir J. Palionio pasakyti žodžiai „Būkime turtingesni dalindamiesi, būkime laimingi bendraudami” visiškai atitinka žmogų, kurio gyvenimo gairės buvo dalintis, padėti, suprasti, išklausyti. Tokį mes ir prisimename Seimo narį J. Palionį, kurio vardas išliks krašto žmonių širdyse. Nors jam būtų sukakę 65-ri, tačiau jo nuveikti darbai siekia daug toliau, nes juos tęsia Juozo Palionio labdaros ir paramos fondas, prie kurio vairo jo artimiausi ir brangiausi žmonės.
