Vilija Čiapaitė
Joninės ir jau tradicija tapęs jų šventimas pas ūkininką Joną Vilionį. Beje, visi žino, jog Joninės švenčiamos naktį iš birželio 23 į 24 d., maždaug tuo metu, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis (vasaros saulėgrįža). Šios šventės ištakos Lietuvoje – Rasa….
Pas Joną Vilionį
Oi rinkosi sveteliai į Jono valdas! Atvykusiems teko rankas nusiplauti ir per gėlėmis apkaišytus vartus pereiti. Juk nuo seno išlikusi simbolika – vanduo, ugnis ir augmenija šią dieną daug žada ir daug pasako. Sakoma, kad tik laukiantis svečių šeimininkas pasipuošia vartus. Tad šeimininkas tikrai laukė svetelių…
Netoliese scenoje muzikantai linksmai dainavo ir pašokti susirinkusius kvietė. Čia pat su lauknešėliais svečiai sėdosi prie stalų ir kas dainavo, kas pokalbį vedė. Juk šventė, kuomet saulė jau ridenasi horizonto link ir kai netrukus sutemoms nugulus visi eis išsvajoto paparčio žiedo ieškoti! Sakoma, jog šią dieną reikia saulei dėkoti už šilumą, šviesą, prašyti jos kuo daugiau šviesti.
Tačiau iki sutemos nuguls, Jonus ir Janinas sukvietė į sceną ir po gražiausių gėlių puokštę įteikė. Pats šio susibūrimo šeimininkas ąžuolo vainiku buvo apdovanotas. Juk jis nuo senų senovės simbolizuoja stiprybę.
Merginos, tarsi vaidilutės, šventiškais rūbais ir vainikais pasipuošusios, pagerbė mūsų duoną kasdieninę ir suraikytą kepalą Jonui Vilioniui įteikė. Juk gaspadorius Jonas žino, kaip nuo grūdo duonelę užauginti ir kaip mums ant stalo ji atsiranda. Jonas dalingas, ne trobon ją nešė, o susirinkusius apdalino ir kiekvienam sėkmės linkėjo.
Tačiau ne visos apeigos duona baigiasi… Moterys ir merginos vainikus link vandens telkinio nešti pradėjo, skambiai lietuviškas dainas dainuodamos. O, čia taip pat daug visokių simbolių esama, juk vainikas: nemirtingumo ir meilės simbolis! Tad stebėti šio reginio daug svečių sugužėjo.
Čia pat prie scenos stipruoliai jėgas išbandė virvės traukime, svarsčio kilnojimo ir kitose rungtyse. Vieni kitus palaikymo šūksniais palaikydami smagiai pasibuvo. Čia laimėjo gražus pasisportavimas ir vyriškos jėgos parodymas.
Gęstanti saulės šviesa sakė, kad vidunaktis jau netoli ir ant kalvos bus degamas didelis laužas. Jis simbolizuoja sveikatą ir laimę šeimyniniame gyvenime, tad kiekvienam čia buvusiam atiteks to simbolio dalis.
Visiems žinoma, kad nuo Joninių naktys ilgėti pradės. Tačiau daugelis laukė, kada sutemos apgaubs žemę. Jau tada jie bėgs ieškoti paparčio žiedo. Juk senoliai sako, jog jo ieškoti gali tik drąsus žmogus, nes paparčio žiedą saugo raganos. Tad ne veltui jo ieškoma vidurnaktį, nes svarbu, kad aplink būtų visiška tyla!
