•  

     

     

     

Jo širdyje sutarė Dievas ir žmogus

M. Krupavicius

„Jis buvo didis lietuvis, didelis patriotas, didis mūsų politikas ir visuomenininkas, o tautoje tokių vyrų retai pasitaiko“. Šie generolo Stasio Raštiškio žodžiai skirti vienam žymiausių mūsų kraštiečių – Lietuvos politikui ir visuomeninkui, Žemės ūkio ministrui ( 1923 – 1926 ), kunigui prelatui Mykolui Krupavičiui, kurio 135 -ąsias gimimo metines šiemet minime.

Krupavičius Mykolas (1885 10 01–1970 12 04) – Lietuvos dvasininkas ir politikas, žemės ūkio ministras, prelatas gimė  Balbieriškyje, Marijampolės apskrityje.  Mykolo Krupavičiaus motina – Rozalija Malinauskaitė. Tėvas – Pranciškus Krupavičius – aludaris ir spirito varyklų mechanikas. Šeimoje augo 4 vaikai: sūnus Mykolas ir 3 dukterys. Namie buvo kalbama lietuviškai, nors tėvai mokėjo ir lenkiškai. Baigęs pradinę mokyklą, Mykolas ilgai negalėjo pasirinkti tolesnio gyvenimo kelio, nes mokslui trūko lėšų. Veiverių mokytojų seminarija, kur mokytis mintį pakišo atsitiktinai į tuos kraštus atvykęs Antanas Žmuidzinavičius, buvo mokykla, kuriai išeiti nereikėjo didelių lėšų. Ten Mykolas ir įstojo. Mokslas sekėsi. Po penkerių metų baigė mokytojų seminariją, įgydamas mokyklos mokytojo specialybę. Prasidėjo mokytojo darbas: iš pradžių dveji metai Lenkijoje ir vieneri metai Žemaitijoje, Papilėje. Žemaitijoje M. Krupavičius kartu su vietos vikaru aktyviai įsijungė į lietuvišką veiklą, kurią valdininkai pastebėjo ir abiem už tai grėsė represijos. Nieko neliko M. Krupavičiui kaip atsisakyti mokytojo vietos ir ieškoti naujos krypties gyvenime. Viena kryptis buvo miškininko, bet sužinojęs, kad įgijęs miškininko specialybę negaus darbo Lietuvoje, apsisprendė atsiduoti dvasininko pašaukimui.  1908 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją, ją baigęs 1913 m. įstojo į Petrapilio dvasinę akademiją, kurią baigė 1916 m. Po akademijos baigimo buvo paskirtas Voronežo Martyno Yčo gimnazijos kapelionu. Voronože M. Krupavičius visa galva pasinėrė į karo pabėgėlių lietuvių visuomeninį gyvenimą ir už tai kone neprarado savo galvą. Jam teko slapta bėgti iš Voronežo, nes bolševikinis teismas buvo pasmerkęs mirties bausme. M. Krupavičius, persirengęs civiliniais drabužiais ir gavęs svetimo žmogaus dokumentus, vargais negalais pasiekė Lietuvą.     

1908m. Papiles pradzios mokyklos mokytojas

Iš įvairiapusės ir labai sėkmingos prelato Mykolo Krupavičiaus visuomeninės veiklos labiausiai įsimintinas ir mūsų tautai bei valstybei didelės įtakos turėjęs žemės reformos vykdymas trečiajame ir ketvirtajame XX a. dešimtmetyje. Žemės reformos pasekmės, kaip tolimo griaustinio aidas pasiekė ir mūsų dienas. Daugeliui Lietuvos piliečių sovietų valdžios atimta žemė grąžinta pagal išlikusius anų laikų žemės planus ir dokumentus, sudarytus vykdant žemės reformą. Todėl iki šiol nėra pamirštas 1923-1926 m. buvusio žemės ūkio ministro kun. M. Krupavičiaus stratego ir vykdytojo vardas.

M. Krupavičiaus visoje veikloje ir gyvenime galėtume rasti bent keturis didelius klodus. 1. M. Krupavičius kunigas. 2. Rašto žmogus. 3. Politikas ir vadybininkas. 4. Visuomenės veikėjas. Svarbiausioji jo veiksmų dominantė – viską daryti iš meilės Lietuvai ir žmonių gerovei. Visur jam teko prasimušti, pralaužti nepalankias gyvenimo sąlygas ir išeiti nepalaužtam. Nors gyvenimas daug kartų laužė jo užsimojimus, pertraukė jo atliekamus darbus, keitė jo profesijas ir jo atliekamas funkcijas, jis niekus nesustojo vis iš naujo įsijungdamas į kitą atsakingą darbą. 

Pasak amžininkų, prelatas M. Krupavičius turėjo pranašystės dovaną. Gūdžiu sovietmečiu, apie 1960 – uosius, jis ragino tautiečius abiejose Atlanto pusėse būti pasirengusiems veiklai laisvoje Lietuvoje. Tokia istorine perspektyva jis nė akimirkos neabejojo. Šiandien prisimenant vieną iš pokario Lietuvos šviesuolių, brandžią, labai apsišvietusią asmenybę, kartu dvasininką ir vieną iš Lietuvos valstybingumo įtvirtintojų, labai prasmingai nuskamba Tautinės giesmės, mūsų šalies  himno žodžiai – „Iš praeities  tavo sūnūs te stiprybę semia“. Prel. M. Krupavičiaus minėjimas, jo gilesnis pažinimas – tai vienas iš būdų tokios stiprybės pasisemti. Ano meto šviesuolio prel. M. Krupavičiaus prisiminimas skatina bandyti vesti paralelę tarp prieškario Lietuvos valstybės kūrimo ir šiandienos.   

                                                                                

Prienų krašto muziejaus kultūros veiklos koordinatorė ir organizatorė
Rūta Levinskienė

                                                                                                                     

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti