Fotomeistrai Jiezne savo ateljė įkūrė apie 1907-1910 m. Pirmosios fotografijos Jiezne buvo portretinės arba šeimų nuotraukos. 1915 metais į gimtąją žemę iš JAV atvyko fotografas ir verslininkas C. G. Lukšis, kuris iki 1928 m. fiksavo Lietuvos visuomeninį gyvenimą, Lietuvos politikus, žinomas Lietuvos asmenybes. Jis nufotografavo 1922 m. Žemės ūkio ir pramonės parodos, pirmosios 1924 metų Dainų šventės momentus, kariuomenės paradus. Jo darbuose – daugelis Lietuvos miestelių vaizdų, tarp jų – Jieznas, kaimyniniai miestai ir miesteliai: Alytus, Stakliškės, Birštonas, Prienai. Vieną kitą nuotrauką jis palikdavo bažnyčių klebonams, policijos vadams. 1928 m. jis grįžo į JAV, kur įvairiose tautiečių susibūrimo vietose vyko „10-ies metų neprigulmybės apvaikščiojimo“ nuotraukų pardavimo parodos. Jose jis parduodavo kiekvieną nuotrauką už 50 JAV centų. Kartais iš Amerikos tos nuotraukos pasiekdavo ir gimtąją žemę.
Į Jiezną fotografas buvo atvykęs 1921 m. balandį. Kolekcininkų nuomone, tąsyk jis galėjo nufotografuoti iki 10 Jiezno nuotraukų .
Legendinis šeštasis Pilėnų kunigaikščio Margio pėstininkų pulkas Jiezne
Pagrindinė nuotrauka, simbolizuojanti laisvės ir nepriklausomybės kovas Jiezne, tai 1921 m. balandį įvykęs Pilėnų kunigaikščio Margio šeštojo pėstininkų pulko susitikimas su Jiezno visuomene. 1918 m. pabaigoje įkurtas pulkas 1919 m. vasario 10-13 dienomis kovėsi su bolševikais, išlaisvino Jiezną nuo jų, vėliau kovėsi su bolševikais prie Žiežmarių, Kėdainių ir Zarasų. Dalyvavo kovose su lenkais prie Seinų ir Augustavo. Po šių kautynių iki 1926 m. jis buvo dislokuotas Alytuje. 1921 m. Jiezno apylinkėse vyko šio pulko karinės pratybos. Pulko vadą, vėliau pulkininką Jurgį Butkų (1886-05-06 Gargždai – 1950-10-30 Čikaga) Jiezno klebonas J. Galaunė pažinojo dar nuo 1919 m. kautynių. Tad su malonumu atlaikė mišias, išklausė išpažintis ir suteikė sakramentą. Susitikime su kariais dalyvavo valsčiaus Tarybos nariai, miestelėnai.
Įdomi ir kita 1921 m. miestelio nuotrauka, užfiksavusi iš karo vargų kylantį Jiezną, su šiaudiniais namų stogais ir negrįstomis gatvėmis.
1932-1940 m. fotoateljė Jiezne buvo įkūręs alytiškis fotografas Motelis Blecheris. Jis užfiksavo Nepriklausomybės dienų minėjimus, savanorių kapų tvarkymą, Jiezno gatves, atlaidus, šaulių, pavasarininkų, jaunalietuvių, moterų visuomenines organizacijas, parapijos, žemės ūkio mokyklos, pradinės mokyklos gyvenimą. Tai išsamus ketvirtojo dešimtmečio krašto metraštininkas. Jo gyvenimo styga nutrūko Alytuje 1941 m. rugpjūtyje, holokausto pragare.
Mūsų bendromis pastangomis, mielieji žmonės, nuotraukos su C. G. Lukšio ir M. Blecherio spaudais turi atgyti, papasakoti apie juose pavaizduotų žmonių gyvenimus ir likimus. Suradę namuose tokias nuotraukas, kreipkitės į Jiezno seniūniją, skambinkite mums 8-652-028580, rašykite: vytautaslituanus@gmail.com.
Istorikas Vytautas Kuzmickas
Istoriko Vytauto Kuzmicko ir kolekcininko Almanto Miliausko bendras projektas „Veidai ir įvykiai, praeitis ir dabartis“. Siekiame nuotraukų, istorinių dokumentų paieška, jų moksline analize sugrąžinti iš praeities regiono garbias istorines asmenybes, nutylėtus istorinius įvykius, puoselėdami istorinę sąmonę ir ugdydami kritišką požiūrį į dabarties reiškinius.
6 pėst. pulkas tikrai ne 1918 m. įkurtas.
Nuotraukoje, kur bažnyčia, tolumoje matosi turbūt tas namas, kur ilgą laiką buvo ligoninė sovietmečiu(toks žalias namas), o prieš karą nežinau, kam priklausė. Bet jį kažkodėl nugriovė.
Lygiai taip pat ne taip seniai Prienuose nuvertė J. Brundzos namą. Asmenį šlovina, bet jo namą nugriauna. Lyg nebūtų radę vietos Sodrai pastatyti kitur.