Jei nori pamatyti ateitį – pažiūrėk į praeitį

Sigutė Katkauskienė

„Gyvenkime šia diena, nes rytojaus gali ir nebūti“ – tokių ir panašių patarimų kupinas Facebook ir kitos socialinės interneto erdvės. Esame skatinami nesidairyti nei atgal, nei pirmyn, negalvoti nei apie priežastis, nei apie pasekmes. Ir tai, regis, puiku, nes praeityje slypi daug nemalonių įvykių, o dėl ateities reikia nemažai stengtis. Tad kam tie rūpesčiai, kam tos pastangos, jei galima gyventi apie nieką negalvojant, nejaučiant atsakomybės?

Kodėl šiandien, gana ramiais ir saugiais laikais Lietuvoje, nenustojame prisiminti Antrojo pasaulinio karo, pokario, partizaninio karo, žydų genocido? Į šį klausimą įtaigų ir vaizdų atsakymą paruošė Jiezno gimnazistų komanda, sukūrusi filmą „Praeitis pakeitusi dabartį“. Rugsėjo 21 d. gimnazijos bibliotekoje buvo surengta integruota istorijos, anglų kalbos ir neformaliojo ugdymo pamoka su šio filmo, skirto Lietuvos žydų genocido dienai paminėti, premjera. Kaip pasakojo kūrėjų komandai vadovavusios mokytojos Jolita Jurkevičienė ir Jolita Stačiokaitė, filmas tapo svarbaus Jiezno gyvenimui įvykio tęsiniu. Metų pradžioje, sausio 24 d., Jiezno kultūros ir laisvalaikio centre buvo paminėtos žymaus dailininko Zusmano (Chose) Gurvičiaus 90-osios gimimo metinės. Į šias iškilmes iš tolimojo Urugvajaus atvyko jo sūnus Martinas Gurvičius. Šventė buvo aprašyta rajoninėje spaudoje, o šis įvykis tapo postūmiu jaunimui pasidomėti savo gimtojo miesto praeitimi.

Gabrielė Bernatonytė, Toma Tamulynaitė, Indra Jančauskaitė, Gytis Dubovikas, Lukas Nenartavičius ir Lukas Valatka – tai šaunių ir kūrybingų jaunuolių komanda, 2 mėnesius rinkusi medžiagą ir kūrusi dokumentinį filmą apie Jiezne gyvenusius žydus. Vienas jų ir žymusis dailininkas Z. Gurvičius, gimęs Žiežmariuose, vėliau su tėvais išvykęs gyventi į Urugvajų. Jis buvo vienas iš tų žydų, kurie kankino save klausimu, kodėl buvo išžudyti jo giminės, kaimynai, bendraamžiai, taikiai ir ramiai gyvenę Jiezne ar Prienuose, Lietuvoje ar Lenkijoje. Z. Gurvičiaus sūnus Martinas mielai bendravo su kūrybinės grupės vadovu Gyčiu, siuntė jam fotografijas, pasakojimus, kuriuos vaikinas kartu su bendraminčiais montavo į istoriko Vytauto Kuzmicko, menotyrininko Vytauto Guso, klebono Rolando Bičkausko, seniūno Algio Bartusevičiaus padėtą surasti medžiagą. Taip atsirado filmas, kuris buvo puikiai įvertintas nevyriausybinės organizacijos „Centropa“. Konkurso skirta premija, kaip sakė Gytis, bus panaudota turiningai kelionei į Latviją.

Į pamoką susirinko ne tik Jiezno gimnazijos mokiniai ir mokytojai su direktore Neringa Zujiene, bet atvyko ir svečių: mero patarėja Jūratė Zailskienė, Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Zujienė, Jiezno seniūnas Algis Bartusevičius, klebonas Rolandas Bičkauskas, kultūros ir laisvalaikio centro direktorė Dalia Vertinskienė, muzikos mokyklos vadovė Aida Pūraitė-Jankauskė. Savo pasisakymuose jie negailėjo pagyrų gimnazistams ir jiems padėjusiems mokytojams, linkėdami, kad genocido šešėliu apgaubta praeitis nepasikartotų nei šiandienoje, nei ateityje.

Taip pat skaitykite