Jau trisdešimtus metus vykstantis Jiezno futbolo turnyras į miestelį sugrąžins futbolo šventę. Nualinti karantino sportininkai pagaliau galės nusipūsti nuo „bucų” dulkes, sirgaliai – atnaujinti skanduotes, o treneriai turės galimybę pratampyti balso stygas. Nors iki turnyro laiko dar daug, bet šiemet, kitaip nei kasmet, vadovai bei treneriai komplektuoti komandas pradeda labai anksti.
Aišku viena – visos komandos nori laimėti jubiliejinį XXX futbolo turnyrą ir pasiglemžti naują kalvio nukaltą pereinamąją taurę, kurią pakelti sugebės ne kiekvienas.
Trumpai apie komandas
„Paukščių galas“ – komanda, niekada negalvojanti apie aukštas vietas, tačiau žaidžianti iš širdies. Pagrindinis koziris – jie kiekvienais metais yra nuvertinami ir žaidžia be jokio spaudimo.
„Paukščių galo“ žaidimo stilius: komandai trūksta kuriančių ir techniškų futbolininkų, bet jėgos ir atletiškumo – į valias, dėl ko komanda žaidžia gynybinį, kontratakomis ir ilgais perdavimais grįstą futbolą. Taip pat stengiasi iš standartinių padėčių išspausti maksimumą.
Komandos žvaigždė. Jau po truputį galima vadinti jį veteranu: tai – Laimis Pempė. Plikas ir stiprus kaip jautis futbolininkas kartu su savo kompanija gali ne vieną puolėją išmušti iš koto.
Žaidėjas, kurį reikėtų stebėti. Gediminas Januša – fiziškai stiprus, techniškas žaidėjas, savo smūgiu galintis atjungti vartininką. Tikra toliašaudė artilerija nuo Ličiškėnų.
Gandai. Kalbos sklinda, kad po praeitų metų vartininko nuviliančio žaidimo, „Paukščių galas” prisikvietė buvusios “Jieznagorsk united” komandos vartų sargą Justiną Alubauską. O šiaip net patys vadovai iki turnyro dienos tiksliai nežino, koks bus galutinis jų komandos dvyliktukas.
Prognozuojama vieta. Kaip ir kasmet, futbolo ekspertai šią komandą laiko „outsider’iais”, bet gal ir be reikalo. Jiems prognozuojama VI vieta.
„Paukščių galo“ turnyro intriga:
1. Tai dar gal nesusirinks? 2. Ar bus Albertas-Satrebla? 3. Ar Solveiga išleis Laimį į „afterį“ po turnyro?
,,Mūrai“ – kuo toliau, tuo sunkiau susirenkanti komanda. Jau keletą metų bando atrasti naujų žaidėjų, kurie tik iš dalies pateisina praradimus. Deja, dauguma komandos narių į turnyrą nežiūri labai rimtai ir dažniausiai atvažiuoja į jį ne tik, kad nesitreniravę, bet dažniausiai tiesiai iš Punios Oninių šventės.
„Mūrų“ žaidimo stilius. Pastaraisiais metais atsinaujinusių „Mūrų” žaidimas pradeda priminti senuosius „Mūrus”: ilgi perdavimai, ant kurių bando kabintis keletas puolėjų. Nors komanda jauna, tačiau energijos jų futbole ganėtinai mažai. Tačiau, jeigu “Mūrai” surinks geriausius savo žaidėjus, o festivaliai turnyro išvakarėse bus primiršti, ši komanda gali būti viena iš čempionato favoričių.
Komandos žvaigždė. Dvasinis bei emocinis lyderis – Eimantas Šliaužys. Tiesa, nežinia, kaip iki varžybu dienos Eimantas spės atsigauti po patirtos kojos traumos.
Žaidėjai, kuriuos reikėtų stebėti. Edvinas Kuzma – jau daug metų vadinamas jaunu perspektyviu futbolininku. Greitas ir techniškas žaidėjas. Tačiau be malimo liežuviu prieš turnyrą varžybu dieną kol kas nieko įspūdingo nėra parodęs. Žinoma, gal jau atėjo laikas ir šis buvęs perspektyvus jaunuolis subrendo ir parodys ne tik, ką sugeba pats, bet ir pačius „Mūrus” įkvėps kovai dėl medalių.
Gandai. Sklinda kalbos, kad pagaliau išaušo diena, kai „Mūrų” vartų legenda Vytautas Sinkevičius parvyks užkurti komandą kovai dėl pergalės.
Prognozuojama vieta. Pernai komanda užėmė penktąją vietą, šiemet prognozuojama ta pati.
„Mūrų“ turnyro intriga:
1. Kiek turnyro rytą „mūrų“ bus po baliaus?
2. Tai ar bus, bliamba, tas Vycka?
„Ežero krantas“ – komanda, kurią sudaro Bajorų giminės medžio atstovai. Beveik visus žaidėjus sieja giminystės ryšiai, tad ,,Ežero krantą“ drąsiai galima vadinti šeimynine komanda.
„Ežero kranto“ žaidimo stilius. Jeigu geraisiais šios komandos laikais jie žaidė futbolą, panašų į Graikijos rinktinės 2004 m. Europos čempionate, tai pastaraisiais metais jie bando labiau žaisti komandiškai ir grubiai, kiek tik teisėjas leidžia. Deja, ši jų taktika, palyginus su senąja, kol kas didelių vaisių neduoda. Faktas tas, kad progresas yra ir po poros metų pertraukos „EK“ pavyko išeiti iš grupių etapo į pusfinalį. Bet, argi naujasis jų žaidimo stilius nebus išanalizuotas varžovų? Ar klastingas žaidimas prieš varžovus nebus pastebėtas teisėjo? Čia ir kyla didelis klausimas.
Komandos žvaigždės. Pusbroliai Bajorai – Vytas ir Vilhelmas. Šie žaidėjai šiek tiek pakeitę savo žaidimo stilių: jeigu anksčiau bėgdavo, kaip atitrūkę nuo “lenciūgo”, tai dabar visas gynybines barikadas bando pralaužti jėga.
Žaidėjas, kurį reikėtų stebėti. Tikriausiai mažiausiai žinomas Jiezno futbolo padangėje yra praeitų metų geriausio gynėjo titulą iškovojęs Laimis Stumbras. Stabilus, tvirtai sudėtas, „Ežero kranto“ gynybą cementuojantis centrinis gynėjas.
Prognozuojama vieta. Ištroškusiems medalių „EK“ futbolininkams prognozuojama III vieta.
„Ežero kranto“ turnyro intriga:
1. Ar Zurbas sugalvos kokią naują legendinę frazę?
2. Kur, po velnių, Saulius-Maradona?
3. Ar Gediminas Butkus šiemet rungtyniaus?
„FK Kašonys“ – per pastaruosius ketverius metus visiškai pasikeitusi komanda. Dėl aiškių ir neaiškių povandeninių srovių vietinės futbolo žvaigždės nebeatstovauja komandai. Užuot bandžiusi susigrąžinti jas, kašoniškių komandos vadovybė ieško naujų žaidėjų iš įvairių pakampių.
„FK Kašonių“ žaidimo stilius. Seniau – labai stipri ir atletiška komanda. Dabar žaidimo stilių keičia pagal turimus žaidėjus. Nesikeičia tik Renato kairė koja… Kašonių komandos stiprybės – priekyje ir aikštės viduryje, tačiau gynyba pastaruoju metu šlubuoja.
Komandos žvaigždė. Evaldas Daukševičius – centro saugas, ne tik komandos draugams kuriantis galimybes pasižymėti, bet dažnai ir pats prapliumpantis įvarčiais, tikras „aikštės generolas“.
Žaidėjas, kurį reikėtų stebėti. Kevinas Mazuronis – jau pribrendęs tapti komandos lyderiu. Greitas ir techniškas, tačiau, nepaisant savo jauno amžiaus, pakankamai brandus ir gerai aikštę matantis žaidėjas.
Gandai. Kadangi „Kašonys“ yra už kelių kilometrų nuo Jiezno, iki jiezniečių kalbos neateina.
Prognozuojama vieta. Pernai ši komanda užėmė trečiąją vietą, šiemet prognozuojama IV vieta.
„FK Kašonys“ turnyro intrigos:
1. Ar sugrįš Mažeikos ir Stepankevičiai?
2. Kiek dar tų močiučių su anūkais yra Jiezno seniūnijoje?
3. Ar seniūnas išbus per visą turnyrą ložėje?
„Centras“. Komanda, laimėjusi patį pirmąjį Jiezno seniūnijos turnyrą, deja, vėliau dingusi iš jieznietiško futbolo žemėlapio. Atgimė beveik prieš šešetą metų ir pastaruoju metu labiausiai besipriešina „Veteranų” dominavimui.
„Centro“ žaidimo stilius. Pastaruoju metu tikriausiai geriausiai besiginanti komanda, praeitais metais praleidus vos vieną įvartį, kuris kainavo pirmąją vietą. Tačiau „nesidžiauk radęs, neverk pametęs”. Jeigu dabar „Centro“ futbolininkai pradėjo gerai gintis, tai puolimas labai stipriai buksuoja. Jaunimas nesusitvarko su emocijomis, o komandos senbuviai, priaugę svorio, pamiršo, ką reiškia bėgti.
Komandos žvaigždės. Komandos kapitonas Skirmantas Žalys, sustygavęs savąją gynybą, praeitais metais praleido vos vieną įvartį.
Žaidėjas, kurį reikėtų stebėti. Juo, aišku, turėtų būti praeitų metų geriausias turnyro vartininkas Andrius Šipaila, ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų Andrius, lyg žaidžiantysis treneris, duoda pylos net komandos senbuviams. Visgi, vertėtų atkreipti dėmesį ir į jaunąjį Matą Golmaną. Praeitas turnyras Matui susiklostė, ko gero, ne taip gerai, kaip jis ar komandos draugai to norėjo ar tikėjosi. Tad šiemet, metais ūgtelėjęs, jis gali visus nustebinti brandesniu ir stabilesniu žaidimu.
Gandai. Praeitais metais visiems šoką padarę „Centro” futbolininkai, prisikviesdami į komandą A. Šipailą, pasak šaltinių, planuoja nustebint ir šiemet.
Prognozuojama vieta. Pernai užimta II vieta, šiemet prognozuojama ta pati.
„Centro“ turnyro intriga:
1. Kiek „patkatų“ varžovams padarys Deivydas Bartuševičius-Barštis?
2. Ar Erikas Stankevičius-Erkė negaus traumos bent iki pusfinalio?
„Veteranai“ – seniausia turnyro komanda, iškovojusi daugiausiai pergalių. Vietinius futbolo mohikanus papildantys ir į tėviškę turnyro proga iš įvairių šalies miestų bei miestelių sugrįžtantys senosios kartos kamuolio virtuozai sužadina vietinės publikos emocijas, pakelia turnyro atmosferą.
„Veteranų“ žaidimo stilius. Žaidimas pagrįstas kamuolio kontrole ir daugybe trumpų tikslių perdavimų. Tiesa, po to, kai prie komandos prisijungė Gintaras, „Veteranų“ žaidime atsirado nemažai ilgų perdavimų iš gynybos puolėjui į laisvus plotus. Galima teigti, jog ši komanda žaidžia akiai patraukliausią futbolą, tačiau retsykiais mėgsta sužaisti „nešvariai”.
Komandos žvaigždė. Jeigu kiekvienais metais teigdavau, jog komandos žvaigždė yra Kęstas Grigonis, tai šiemet nesikartosiu ir vadinsiu jį žaidžiančiu treneriu bei komandos siela. Kaip ir kiekvienais metais, be „įvarčių mašinos“ Gintaro Pilikausko, išskirčiau ir Liną Gusą. Žaidėjas, kuris, mano manymu, yra pagrindinis pergalių kalvis, gudrus lapinas, žaidžiantis gynyboje, išmušantis ir geriausius puolėjus iš proto. Jis sugeba ne tik atlikti darbą gynyboje, bet ir puikiai regzti atakas bei nepriekaištingai pagudrauti.
Žaidėjai, kuriuos reikia stebėti. Jau minėtas Gintaras Pilikauskas – greitas, stiprų smūgį turintis žaidėjas, tikra „įvarčių mašina“. Jeigu neperdegs, tikriausiai eilinį kartą bus vienas rezultatyviausių turnyro žaidėjų. Taip pat nepamirškim ir “toliašaudžio” Dariaus Venckūno – tikriausiai dar nebuvo turnyro, kad jis neįmuštų bombos į varžovų vartus. „Centro“ futbolininkai dar dabar niūriai prisimena Dariaus „raketą“ finalinėse praeitų metų varžybose į Andriaus Šipailos ginamus vartus.
Gandai. Sklinda kalbos, kad „Veteranai” prisiviliojo gynėją, kurį kalbino kelerius metus. Kas jis toks, neatskleidžiama.
Prognozuojama vieta. Kaip ir kasmet, komandai prognozuojama I vieta.
„Veteranų“ turnyro intriga:
1. Ar Antanas Grušelionis dar išbėgs į aikštę atsisveikinimo turnyrui?
2. Kiek ir kokios spalvos kortelių šiemet prisirinks Gintaras?
3. Ar Juozas-Fukas išbėgs?
Ūdrys Žalys
