•  

     

     

     

     

Istorijos panteone – dar vienas garbingas Birštono krašto žmogus

Artimiausiu metu Birštono muziejaus lankytojai šalia chirurgo, žinomo 1863 m. sukilimo  dalyvio, Vaclovo Bartoševičiaus nuotraukos išvys ir jo brolio Adomo Dominyko Bartoševičiaus (1828 – 1886 m.) nuotrauką. Kartu su broliu ir tėvu, vienu kurorto  įkūrėjų, Adomu Bartoševičium jis aktyviai  organizavo sukilėlius, juos finansiškai rėmė ir gydė. Broliams 1863 m. rugpjūtyje pavyko pabėgti nuo caro žandarmerijos siautėjimo ir išvykti į Paryžių.

Iki šiol garbingos giminės palikuonys nieko nežinojo apie jo likimą, laikė jį žuvusiu ar anksti mirusiu. Archyvinių dokumentų pagalba pavyko atskleisti  Adomo Dominyko Bartoševičiaus (nuotraukoje) gyvenimo kelią. Broliai atsidūrę Paryžiuje vargo, nes Prancūzijos vyriausybė, deklaravusi paramą sukilėliams, jos skyrė tiek, kad jie galėtų kasdien nusipirkti tik po kepalėlį duonos. Vaclovas  pradėjo dirbti gydytoju, o brolį, pagal specialybę teisininką, įdarbino ligoninėje slaugytoju. 1866 metais šis, kartu su bičiuliais, redagavo žurnalą lenkų kalba „Praeitis“.

1869 m. suaktyvėjus kultūriniam, ekonominiam sąjūdžiui austrų valdomoje Galicijoje, jis išvyko į Lvovą.  Pradėjo leisti laikraštį „Mrowka“ („Skruzdėlė“ – V. K.). Apie šį laikraštį ir to paties pavadinimo leidyklą mūsų žemietis sutelkė emigrantus iš Lietuvos ir Lenkijos. Su dideliu pasisekimu  A. D. Bartoševičius leido  poeziją,  fundamentalią, iki keliasdešimt tomų, istorinę, politinę, karinę literatūrą. Tai buvo ir politinio bajorijos judėjimo centras. Šiame darbe jam daug padėjo jo žmona  ir bendražygė, 1831 m. sukilėlio dukra Ana. Tai žinomiausias  leidėjas Galicijoje ir pirmasis žurnalistas ir leidėjas, kilęs iš mūsų krašto.

1885 m. Rusijos carizmas baigė 1863 m. sukilėlių persekiojimą, tad mūsų žemietis pradėjo išsipardavinėti sukauptus leidinius ir ruošėsi grįžti į Birštono kraštą, į gimtąjį  Panemunio dvarą. Tačiau sunki plaučių liga neleido tam išsipildyti. 1886 m. vasario 11 d. Adomas Dominykas mirė. Bendražygiai ir žmona palaidojo jį Lvovo bajorijos panteone, garsiosiose Lyčakovo kapinėse, 1863 m. sukilėlių kalnelyje. Čia, netoli mūsų žemiečio, ilsisi ir Vladislavas Brandtas, 1863 m. vasarą su P. Suzinu išsilaipinęs Birštono Žvėrinčiuje. Šiek tiek toliau – F. Vislouho kapas, kurio būrys atklysdavo ir iki Pelėsiškių.

A. D. Bartoševičiaus giminaičiai, krašto žmonės, kada tik būsite Lvove, 40-ajame  Lyčakovo  kapinių kvartale, 1863 m. sukilėlių kalnelyje, suraskite kuklų, su lakonišku užrašu, mūsų krašto garbingo žmogaus kapą. O mes, muziejininkai, užmegsime ryšius su Lvovo istorijos muziejumi ir  drauge organizuosime mūsų kraštiečiui skirtą parodą ir jos pristatymą.

A. D. Bartoševičiaus atminimas prikeliamas istorijai. Taip pat laukia atsakingas ir svarbus kurorto įkūrėjo A. Bartoševičiaus gyvenimo ir daugiaplanės veiklos tyrinėjimas.

Vytautas Kuzmickas,

istorikas, Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti