lsdp-baneris-2a

Išlaužo parapijos istorijos lapus bevartant…

ISLAUZO BAZNYCIA

„Skubėkime gera daryti, nes turto nenusinešime su savimi“ (Klebonas Vytautas Gurevičius)
Išlaužo parapijos archyvas – Prienų krašto muziejuje
Betyrinėdami didikų Varanavičių, Godlevskių, Tiškevičių pėdsakus Išlaužo žemės istorijoje, susiduriame su dideliu istorinių šaltinių trūkumu. Ieškant Išlaužo parapijos dokumentų teko peržiūrėti šimtus bylų valstybiniuose archyvuose. Neradome dokumentų pačioje parapijoje ir vyskupijoje. Todėl maloniai buvome nustebinti, kada Prienų krašto muziejaus vyr. fondų saugotoja Ernesta Juodsnukytė informavo apie keliolika parapijos bylų, esančių archyve. Reikia džiaugtis muziejininkės Ernestos skrupulingumu ir atsakomybe, praeities dokumentų svarbos supratimu. Žinoma, Anapilin iškeliavusio klebono, atidavusio parapijos praeities turtą archyvui, pavardės neminėsime – jo sprendimas blogas ir nesektinas pavyzdys, tai savotiška bažnyčios išdavystė.

Islauzo bazn. statyba

Dokumentai atskleidžia Išlaužo parapijos entuziazmą, pasiaukojimą statant savo maldos namus. 1926 m. įkūrus Išlaužo parapiją, bažnyčiai valstybė paskyrė daugiau kaip 8 ha žemės ir keletą pastatų. 1928 metais parapijoje pradėjęs dirbti klebonas Vytautas Gurevičius organizavo pirmosios Išlaužo Švenčiausios Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčios statybą. Per penkerius metus, stingant pinigų, vykstant aukų rinkimo vakarams-koncertams, kasdieniniam aukų rinkimui nuo 20 ct iki kelių šimtų litų, per penketą metų bažnyčia buvo pastatyta, taip pat buvo sumokėta už žemę ir ūkinius pastatus. Jos statybai buvo išleista 130 000 lt. (1935 m. bažnyčios inventorius, p.1 – Prienų krašto muziejaus fondai, inventorinis numeris dėl muziejuje vykstančios renovacijos nenurodytas).
Bažnyčia buvo pastatyta ant buvusių dvaro rūmų pamatų 33×14 m, viduje 12 m aukščio, su vienu prie šono 35 m bokštu. Dvejos didelės durys į bažnyčią ir vienos per rūsius į 4 zakristijas (1935 m. bažnyčios inventorius, p.1 – Prienų krašto muziejaus fondai).
Bažnyčia apibūdinama kaip trinavė, bazilikinė, nevientiso tūrio su bokštu. Planas asimetriškas su bokštu prie šoninio fasado – tokį netradicinį architektūrinį sprendimą lėmė buvusių dvaro rūmų, kurie perstatyti į bažnyčią planas“ (Vilkaviškio vyskupijos bažnyčios, Kaunas, 2011, p.131).

Is kunigo V. Gureviciaus dienor.

Vytautas Gurevičius buvo bažnyčios apaštalas, jos statybai panaudojo visas savo santaupas. Kunigas rašė: „Šiuos darbus mums nuveikti daug padėjo Garliavos ir Prienų parapijos žmonės. Tylūs ir geri žmonės, tai šventieji. Už mane gi vargas, laukiu atlyginimo danguje. Už gerų žmonių aukas meldžiuosi kasdien ir džiaugiuosi jų gerumu. Man šiandien malonu, kad sudėjau į tą darbą visą ką turėjau: ir pinigus, ir laiką, ir sveikatą. Šiandien artinantis žiemai, neturiu už ką įsitaisyti šiltesnį apsivilkimą“ (Išlaužo parapijos 1928-1939 m. susirinkimų protokolai, p.21 – Prienų krašto muziejaus fondai). O juk paaukota asmeninių santaupų per 18 190 lt!
Parapijos klebonas aštriai pasisakė prieš tuos, kurie buvo abejingi parapijiečių vargams: „Bet ką mano tie, kurie privalėjo duoti ir nėra davę? Kur jų sutaupyti maišai pinigų? Kur jų pastatyti rūmai ar garsūs nuveiktieji darbai. O kur jų laimė, kur džiaugsmas, kurį davė pavydas ir godumas? Nieko jie nedavė ir neturės. Gero darbo nedirbo ir laimės už gerą darbą neragaus! Vargšai!“ (Ten pat). Dvasinis ganytojas pasakė žodžius, apie kuriuos susimąstyti svarbu mums visiems: „Skubėkime gera daryti, nes turtų nenusinešime su savimi!!!“ (Ten pat).

g 001

Klebonas V. Gurevičius 1938 metais pasirūpino vargonų įrengimu, 1940 m. bažnyčią viduje apšvietė elektra. Jis įsteigė parapijoje net 7 katalikiškas organizacijas, įrengė kleboniją, gyvenamąsias patalpas bažnyčios tarnams ir parapijos salę. Kunigas V. Gurevičius Išlauže dirbo iki 1948 m. „Tais metais išduotas vietinio gyventojo už antisovietinę veiklą buvo suimtas ir įkalintas. Iki gyvenimo pabaigos, 1979 m. sausio 27 dienos į Išlaužą nebuvo atvykęs, dirbo Pilviškių parapijoje, bet domėjosi Išlaužo bažnyčios reikalais. Kunigas Vytautas Gurevičius buvo mylimas ir gerbiamas, iki šių dienų išlikęs išlaužiečių atmintyje“ (Vilkaviškio vyskupijos bažnyčios, p.131). Apie Išlaužo bažnyčią ir jos apaštalą dar daug rašysime. Švenčiame ir parapijos archyvo naują gimimą. Mintyse jau palaidotas, jis, nors ir kopijų variantu, galės tarnauti smalsiems parapijos žmonėms. Tikime, kad Viešpaties valia padės atrasti labai svarbius ieškomus dokumentus ir atves prie kuo skubesnių bažnyčios remonto darbų. Dar kartą grižtame prie Kaišiadorių vyskupijos generalvikaro, gerbiamojo Algirdo Jurevičiaus praeitais metais didelio atgarsio susilaukusioje Birštono kurhauze vykusioje istorijos konferencijoje išsakytų žodžių, kad bažnyčios priedermė – išsaugoti bažnyčios dokumentus, daryti juos prieinamus ir visuomenei. Muziejai, turintys bažnytinių dokumentų, savo katalogais ar kitokiais būdais turėtų nedelsdami pranešti apie tai parapijoms ir visuomenei.

Istorikas Vytautas Kuzmickas

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti