Iškentęs Laptevų šaltį

Vilkaitis-1

Pastaruosius tris dešimtmečius aš dirbu girininku. Vietiniai žmonės manęs kitaip ir nevadina. Anksčiau esu dirbęs ir kitokį darbą. Ne Lietuvoje.

 1941-ųjų birželį mane su tėvais ir seserim ištrėmė iš Lietuvos. Tuomet sesuo buvo aštuonerių, aš – dvylikos. Tėvai buvo dėstytojai, be to, tėvas šešerius metus vadovavo Žemės ūkio akademijai. Abu mirė Rytų Sibire, Jakutijoje. Mudu su seserimi išlikome. Dirbom. Vėliau dar ir mokėmės.

 Grįžau Lietuvon po penkiolikos metų. Tas laikotarpis iš atminties neišblunka. Ėmiau kai ką užrašinėti, tikėdamasis, gal palikuonys pasmalsaus, kaip Lietuvos žmonių gyventa ne Lietuvoje. Tai pasakojimai ir vaizdai iš tremtinių gyvenimo. Kai pradėjau rašyti, nuo įvykių buvo praėję dvidešimt ir daugiau metų. Taigi nesugebu likti apybraižiškai tikslus, todėl daugumos veikiančių asmenų pavardės ir vardai pakeisti. Juk svarbiausia, kad tai buvo.

Arvydas Vilkaitis

trofimovskas_1989

Pirmoji Arvydo Vilkaičio knyga „Tremtinio dalia“ 1990 m. išleista masiniu tiražu (30 000 egz.) tirpte ištirpo. Ji gerokai skyrėsi iš kitų atsiminimų savo oriu ir taikliu pasakojimu apie patirtas kančias ir negandas. Šie pasakojimai vertė susimąstyti ir nuodugniau pažinti tas gyvenimo sąlygas, kuriose atsidūrė dalis Lietuvos gyventojų, geriau suprasi Nepriklausomybės prielaidas ir viltis (Jonas Markauskas).

Sausio mėnesį Birštono viešojoje bibliotekoje atidaryta literatūros paroda „Iškentęs Laptevų šaltį“. Ilgamečiui Birštono girininkui, lapteviečiui Arvydui Vilkaičiui (1929-01-15–1997-02-11) 2019-ųjų sausio 15-ąją būtų sukakę 90 metų.

1941-ųjų tremtinys Arvydas Vilkaitis, atsiminimų knygų „Tremtinio dalia“ ir „Gyvensim“ autorius, savo gyvenimu ir veikla įrašė įsimintiną puslapį Lietuvos istorijoje. Jis ne kartą buvo prisimintas ne vien Birštono krašto, bet ir respublikinėje spaudoje.

Arvydas gimė Dotnuvos žemės ūkio akademijos rektoriaus Vinco Vilkaičio šeimoje. 1941 m. birželį kartu su tėvais buvo ištremtas iš Lietuvos, pateko į baisiausią vietą Jakutijoje prie Laptevų jūros – Trofimovską. 1943-aisiais mirė tėvas, o po penkerių metų – ir motina. Sunkiai dirbdamas ir rūpindamasis jaunesne sesute Audange, Arvydas atkakliai siekė mokslo. Su pagyrimu baigė vakarinę mokyklą ir miškininkystės technikumą, mokėsi Uralo miškų institute. Grįžęs į Lietuvą A. Vilkaitis studijavo Lietuvos Žemės ūkio akademijos Miškų fakultete, tris dešimtmečius jis dirbo Birštono girininku.

Parodoje – Birštono viešosios bibliotekos kraštotyros fonde saugomos Vilkaičių šeimos nuotraukos, Arvydo ir jo tėvo profesoriaus Vinco Vilkaičio knygos, atsiliepimai apie jas ir knygų sutiktuvių atgarsiai bei įvairiuose leidiniuose anksčiau skelbti Vilkaičius pažinojusių žmonių prisiminimai.

Arvydas Vilkaitis pelnė ne tik artimųjų, bet ir visų jį pažinojusių meilę bei pagarbą. Ši paroda (su ja susipažinti galima ir Birštono viešosios bibliotekos interneto svetainėje adresu: https://www.birstonas.mvb.lt/lt/parodos/1168-laptevietis-arvydas-vilkaitis) teliudija, jog Birštonas nepamiršo savo girininko – kuklaus ir garbingo žmogaus, ir kad bibliotekos skaitytojams yra nuolat siūlomos jo knygas. Stingdo Laptevų šaltį ištvėrusių žmonių kančios, bet šildo žinojimas, jog Lietuvai jų širdyse visada buvo jauku ir saugu.

Birštono viešosios bibliotekos bibliografė Genovaitė Mačiūtė

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti