Išgelbėti gyvybę reikia ne tik drąsos, bet ir didelės širdies

 

20180922_182420

Vidmantas Venclovas

Jau 25 metus Balbieriškyje gyvenanti Elena Žilinskienė su šeima rugsėjo 21 d. apsilankė Prezidentūroje, kur iš Lietuvos Respublikos Prezidentės rankų gavo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių už Antrojo pasaulinio karo metu jos senelių Kotrynos ir Prano Beinarių išgelbėtą žydės Cilės Mazinter gyvybę.

image1

Beveik trejus metus Pranas ir Kotryna Beinariai savo namuose slėpė stebuklingai mirties išvengusią žydę Cilę, kuri buvo Eržvilko miestelio užeigos savininko žmona. Kai miestelį užėmė Raudonoji armija, moteriai jau nebereikėjo slapstytis. Vėliau jinai išvyko į JAV, retkarčiais su savo gelbėtojais bendravo laiškais. Cilė Mazinter buvo dėkinga Kotrynai ir Pranui Beinariams už išgelbėtą gyvybę ir apie tai papasakojo kitiems. Ir štai, po prabėgusių 7 dešimtmečių, Beinarių anūkė Elena Žilinskienė kartu su seserimi Aldona Petkevičiene atsiėmė jiems skirtą apdovanojimą.

image2

Kotryna ir Pranas Beinariai užaugino 4 vaikus. Jie buvo drąsūs žmonės, nes priglaudę Cilę Mazinter rizikavo ir savo šeimos narių gyvybėmis.

Elena Žilinskienė pasakojo, jog apie tai, kad karo metu močiutė ir senelis gelbėjo žydę, sužinojo būdama 12–13 metų.

20180922_184232

Kaip ir visose tautose, taip ir tarp lietuvių, buvo įvairių žmonių – vieni gelbėjo žydus, kiti – šaudė. Nuo istorijos niekur nepabėgsi. Ją būtina pasakoti ir žinoti, kad niekada daugiau nepasikartotų beprasmiškos, žmonių prigimčiai svetimos žudynės.

Taip pat skaitykite