Jiezno gimnazijos bendruomenė vis dar jaučiasi lyg karo lauke, o jiezniškius puola net dvi kariaunos: nesibaigianti pastato renovacija ir negausi, bet išradinga vietinė profsąjungos grupė.
Jei iš pirmosios kariaunos stovyklos ateina geros žinios, tai antroji nesiruošia ieškoti kompromisų. Ji, pasitelkdama pagalbininkus, vis puola.
Štai ir šį mėnesį rajono valdžia gavo peticiją iš vienos mokytojos, kuri bylinėjasi su gimnazijos administracija dėl grąžinimo į darbą. Pareiškėja prašo valdžios atstovų atlikti gimnazijoje dar vieną auditą. Tiesa, nei Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitetas, nei Švietimo skyrius, nei administracija nepuolė organizuoti dar vieno gimnazijos patikrinimo, nes yra gavusi iš Jiezno gimnazijos mokytojų prašymą leisti įstaigos bendruomenei ramiai dirbti ir siekti užsibrėžtų ugdymo tikslų, o ne trukdyti kolektyvui dirbti dėl keleto mokytojų, kurios įsivaizduoja, kad gina viso kolektyvo interesus, nes susibūrė į profsąjungą.
Jiezno gimnazijos administracija pateko į nepavydėtiną situaciją, nes pagal įstatymus visus sprendimus, susijusius su darbo santykiais kolektyve, būtina derinti su profsąjunga, tačiau įstaigoje šiuo metu yra tik dvi profsąjungai priklausančios mokytojos. O kaip jaustis kitoje barikadų pusėje esančiam kolektyvui? Iš tiesų, nelabai aišku, kodėl kiti Jiezno gimnazijos mokytojai nepapildo profsąjungiečių gretų ir netampa atstovais, kurie rūpintųsi įstaigos prestižu ir kartu su administracija ieškotų geriausių sprendimų. O tuo metu mokinių skaičius akivaizdžiai mažėja, o tai reiškia, jog ir mokytojų užimtumo klausimai tik aštrės.
Seniai žinoma: tik stiprus, be kivirčų gyvenantis kolektyvas gali sėkmingai darbuotis ir amortizuoti galimus neigiamus reiškinius.
