Šis žodis jau tampa blogybių sinonimu, nes tiesiog įprasta, kad beveik kiekviena permaina į mūsų gyvenimus atneša kažką negero. Ypač skausmingi yra pokyčiai švietimo įstaigų tinkle, kai kelis dešimtmečius sėkmingai veikusios ir šimtus jaunų žmonių į gyvenimą išleidusios mokyklos uždaromos, mokytojai turi ieškotis darbo kitur, o vaikai turi pratintis prie naujų sąlygų. Daug emocijų tai kėlė prieš kelerius metus, neišvengsime jų ir dabar – mokyklų tinklo pertvarkos iki 2015 m. plano projektas jau pateiktas visuomenės svarstymui.
Permainas diktuoja būtinybė
Į spaudos konferenciją lapkričio 14 d. susirinkusiems žiniasklaidos atstovams pateiktas tinklo pertvarkos projektas nuobodulio nesukėlė – nenuostabu, nes jo užmojai išties dideli, liečiantys daugiau kaip dešimt rajono švietimo įstaigų, tarp jų Jaunimo, Specialiąją ir Meno mokyklas. Kai kurios permainos itin kardinalios, tad, reikia manyti, mokyklų bendruomenės jas sutiks nenoriai. Kaip sakė administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Palionis, po kelerių metų atokvėpio savivaldybei vėl teko imtis nemalonios mokyklų tinklo pertvarkos misijos, nes šią būtinybę diktuoja gyvenimo sąlygos – mokinių skaičius ir toliau mažėja, tad išlaikyti pustuštes švietimo įstaigas jau yra per didelė prabanga. Šį teiginį įrodymais pagrindė Švietimo skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas, kurio vadovaujama darbo projektui parengti grupė atidžiai ištyrė situaciją rajone. O ji neguodžianti: gyventojų skaičius savivaldybėje stabiliai mažėja, mokinių skaičius taip pat. Galima būtų džiaugtis šiokiu tokiu vaikų gimstamumo padidėjimu, tačiau ir šis skaičius nesiekia 2002 m. rodiklių – 2002 m. gimė 307 vaikai, 2010 m – 283. Kaip rodo prognozės, iki 2015 m. mokinių skaičius tik mažės, nebent būtų galima tikėtis kokio nors stebuklo išprovokuoto demografinio sprogimo.
Ekonominė nauda neaiški
Ne ką mažesnė pertvarkos priežastis, o gal net ir pati svarbiausia – tuščios vietos švietimo įstaigose ir joms išlaikyti skirtos lėšos. Pasak R. Zailsko, būtent dėl lėšų stokos mokyklose nebeliko sargų, o jų nepakeitė nei signalizacijos, nei saugos tarnybos, stringa organizacinės technikos modernizavimas, nepakankamai skiriama dėmesio šiuolaikinius poreikius atitinkančių mokymo priemonių įsigijimui. Todėl strateginiame projekto tiksle, turbūt, aukščiausia gaida skamba frazė „mokyklų tinklas už savivaldybei pakeliamą kainą“. Švelniausias, anot K. Palionio, mokyklų tinklo pertvarkos projektas parengtas, remiantis Švietimo įstatymu ir Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu, kuriuo numatomos mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės, bei darbo grupės atlikta situacijos analize, aplankius Prienų miesto ugdymo įstaigas ir įvertinus kaimo mokyklų pateiktus pasiūlymus (juos pateikė toli gražu ne visos pertvarkos paliestos mokyklos). Manoma, jog, įgyvendinus šį planą, mokiniams būtų sudarytos galimybės ugdytis pagal savo poreikius ir gebėjimus, o švietimui skirtos lėšos būtų panaudojamos daug veiksmingiau. Vis dėlto, kad ir kaip viskas gražiai skambėtų, tačiau pertvarkos nulemto ekonominio efekto kol kas dar niekas neskaičiavo, todėl, mero pavaduotojos Loretos Jakinevičienės manymu, gali būti ir neigiami rezultatai – teks atleisti mokytojus, mokėti jiems išeitines kompensacijas, pasirūpinti mokinių vežiojimu ir kt.
Pertvarkos planai
Prienų mieste projekto numatomų pertvarkų išvengia tik Nemuno pradinė mokykla, „Ąžuolo“ pagrindinei nulemta tapti grynąja progimnazija, o „Revuonos“ vidurinei – pagrindine mokykla, kurioje būtų įsteigtos specialiojo ugdymo ir lavinamosios klasės iš numatytos likviduoti specialiosios mokyklos. Numatyta panaikinti ir jaunimo mokyklą, o jaunimo klases steigti „Revuonos“ vidurinėje mokykloje jau nuo kitų metų. Prienų meno mokykla, kuri, pasak R. Zailsko, nebesutelpa savose patalpose ir turi tenkintis prastomis sąlygomis, nuo kitų mokslo metų turėtų persikelti į „Ąžuolo“ pagrindinės mokyklos pastatą. „Žiburio“ gimnazijoje taip pat nuo kitų metų būtų vykdomas suaugusiųjų ugdymas, perkeltas iš „Revuonos“ vidurinės mokyklos.
Kaimo mokyklos, kuriose ypač skaudžiai juntamas mokinių skaičiaus mažėjimas, taip pat sulauks permainų. Pagrindinių mokyklų skyriais taps Kunigiškių, Klebiškio ir Želkūnų pagrindinės mokyklos, Naujojoje Ūtoje liktų tik pradinė mokykla. Smarkiai užsimota ir prieš Stakliškių vidurinę mokyklą – nuo 2015 m. ji turėtų likti tik pagrindine, prie jos prijungiant Želkūnų pradinio ugdymo skyrių.
Mokyklų tinklo iki 2015 m. plano projektas – negalutinis dokumentas. Savo pasiūlymus iki gruodžio 9 d. gali teikti mokyklų bendruomenės, visuomenės atstovai, politikai. Tačiau kiek į juos bus atsižvelgta, nežinia, lemiamos reikšmės jie gal ir neturės – kaip sakė Švietimo skyriaus vedėjas R. Zailskas, jei mokyklos bendruomenė ir savivaldybės administracija neras bendro nutarimo, įstaigos pertvarkymo klausimą spręs švietimo ministras, o jo sprendimą tvirtins savivaldybės Taryba, turinti priimti mokyklų tinklo pertvarkos planą iki vasario mėnesio. Ką gi, nors sinoptikai pranašauja kitaip, rajono gyventojų laukia karšta žiema.
