Vilija Čiapaitė
Po malonių šokių pakalbinau Ireną Krivienę, Vilniaus Universiteto bibliotekos generalinę direktorę, kuri sutiko papasakoti apie parodą.
Ji pasakojo: „Idėja surengti tokią parodą kilo pernai, kai Lietuva minėjo etnografinių regionų metus ir Vilniaus universiteto bibliotekos, įsteigtos 1570 m., 445 metų sukaktį. Tuomet ir buvo pagalvota, jog šioms dviem progoms būtų galima surengti šiek tiek kitokias parodas. Šiaip, kaip paprastai, parodos rengiamos savose, Vilniaus universiteto, erdvėse, bet į jas ne visi žmonės gali atvykti, ypač iš mažesnių Lietuvos miestelių, iš kurių tikrai labai mažai kas užklysta. O mūsų bibliotekos fonduose išties yra sukaupta nepaprastai daug dokumentų, liudijančių, turbūt, kiekvieno Lietuvos miestelio, daugybės žmonių istorijas, jų kultūrinį palikimą, mokslinių tyrimų rezultatus. Na, ir štai, kilo mintis parengti projektą pavadinimu „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje” ir važiuoti į miestus, miestelius Lietuvoje. Pernai su tokiomis parodomis buvome išvykę į 6 miestelius, o šiais metais Birštonas yra pirmasis, o dar važiuosime į du – į Biržus ir Jašiūnus.
Ruošdamiesi vykti į numatytą miestą ar miestelį, atrenkame dalį dokumentų iš turtingų senųjų knygų, rankraščių kolekcijų, kurie liudija apie to krašto, regiono, miesto, miestelio istoriją, kultūrinį gyvenimą, žmones, kurie čia gyveno ar kilę iš to krašto, jų istorijas pasakojantys dokumentai. Šiemet į Birštoną atvežta keliolika dokumentų, o tiksliau, pora dešimčių dokumentų, kurie susiję su Birštonu, jo apylinkėm. Dokumentuose galima pamatyti kai kuriuos Lietuvos didžiojo kunigaikščio, Lenkijos kunigaikščio Žygimanto Augusto knygų kolekcijos egzempliorius. Žygimantas Augustas šiose apylinkėse atvykdavo į karališkas medžiokles, nes čia buvo jos plotai, kaip rašo šaltiniai. Taip pat atvežtuose rankraštiniuose dokumentuose yra užfiksuoti ir Birštono, kaip kurorto, tam tikri gimimo, o tiksliau, kurorto pradžios gyvavimo momentai. Tai garsių universiteto mokslininkų, profesorių, tyrinėjusių mineralinius vandenis, darbai. Beje, dar eksponuojamas Imperatoriškosios medicinos draugijos albumas, kuriame ir yra minėti universiteto mokslininkų darbai, kurie tyrinėjo šio regiono vandenis ir aplinką, kurie, galima sakyti, atrado jų gydomąsias savybes. Beje, Lietuvos medicinos draugija yra vienintelė, kuri gyvuoja iki šių dienų ir kuriai jau yra per 200 metų. Taip pat yra rankraštinių dokumentų su šiose apylinkėse esančiais išvardintais kaimais, čia gyvenusiais žmonėmis ir giminėmis. Reikia tikėtis, kad žmonės, atėję į šią parodą, apžiūrės dokumentus ir suras savo krašto, miesto, savo kurorto istoriją ir netgi savo giminės istorijos tam tikrus elementus arba mintis, užvedančias ieškoti savo giminės šaknų. Šioje parodoje eksponuojamas XVII amžiaus dokumentas, o rašytiniai dar šiek tiek senesni“.
O aš tenoriu pridurti, jog tie, kurie nematė parodos Birštone, gali nuvykti į Vilniaus universiteto biblioteką ir ten susipažinti, perskaityti, pamatyti dokumentus, menančius apie savo kraštą, savo giminės kultūrinį gyvenimą, o gal šiaip, pasidomėti jau šimtmečius laukiančia informacija, kuri, galbūt, labai svarbi ar aktuali kiekvieno gyvenime.
