Į širdis krito pagarbos ir meilės žodžiai

sventesBudino varpas.

Saulėtą gegužį Prienų rajono Balbieriškio seniūnijos „Vidupio“ bendruomenė, vadovaujama iniciatyvaus pirmininko Alfonso Vitkausko, surengė jaudinančią šventę – deramai pagerbtos Motinos ir šio krašto šviesuoliai.

Prie paminklo, skirto Mykolo Jeronimo Krupavičiaus ir Danutės Zieniūtės atminimui, garbės sargyboje sustingsta tautiniais drabužiais pasipuošusios Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus mokinės. Balbieriškio Švč. Mergelės Rožančinės parapijos klebonas Remigijus Veprauskas įžiebia aukurą. Skamba tautiška giesmė. Lietuvos, Europos sąjungos ir „Vidupio“ bendruomenės vėliavas kelia nusipelnę kraštiečiai: rajono artojų varžybų nugalėtojas Rimas Trakymas, apylinkę garsinanti sportininkė badmintonininkė Gerda Trakymaitė ir aktyvi bendruomenės narė, ilgametė kultūros darbuotoja Julija Malinauskienė.

Sveikinimo žodžius taria Lenkijos šv. Kazimiero lietuvių draugijos pirmininkas Algirdas Vektorius, Balbieriškio pagrindinės mokyklos istorijos mokytojas, kraštotyrininkas Vitas Rymantas Sidaravičius, badmintono klubo „Svajonė“ treneris. Šventės prasmę atskleidžia A. Vitkauskas. Jo rankos pažadina varpą, kurio dūžiai – pagarbos ir meilės lašai – virpina susirinkusiųjų širdis. Tarsi sielų skambesys kaimo tyloje. Skambant varpo garsams į padangę paleidžiami balti balandžiai – taikos ir ramybės simbolis.

Istorinę atmintį žadinančia, krikščioniškąsias vertybes puoselėjančia atributika papuoštoje bendruomenės salėje aukojamos šv. Mišios. Už Lietuvą, Motinas, kraštiečius… Gyvus ir išėjusius… Maldas lydi skambios, prasmingos studentės Viktorijos Kajokaitės atliekamos giesmės bei muzika, kurių stebėtinai kantriai klausosi net prie tėvelių prigludę mažamečiai vaikučiai.

V. R. Sidaravičius žiūrovus nukelia į virtualią erdvę, kurioje ryškiai suspindi žymaus tarpukario Lietuvos veikėjo, intelektualo, žemės ūkio ministro, tikros demokratinės žemės reformos, kuria žavėjosi ir Europa, iniciatoriaus ir vykdytojo, prelato Mykolo Krupavičiaus (1885–1970) credo: „Mylėk Viešpatį Dievą už viską labiau, artimą – kaip pats save, o Tėvynę už save labiau“.

A. Vitkauskas stabteli prie neužmirštamos šio krašto mokytojos, poetės Danutės Zieniūtės (1927–1974) jos mokinio nutapyto portreto. „Svajonių mokytoja – taip vadino ją mokiniai“, – primena Alfonsas.

Renginio vedėja Lina Šakotienė, nuoširdžiais žodžiais pamaloninusi Motinas, pristato svečius iš Daugų technologijos ir verslo, Balbieriškio pagrindinės bei M. J. Krupavičiaus žemės ūkio mokyklų. Motinas ir visus susirinkusius šildo jaunimo eilės, dainos bei muzika. O svečiai iš Daugų žiūrovus dargi pavaišina skaniais, vietoje pagamintais, kepiniais. Nuoširdus ačiū.

A. Vitkausko padėkos žodžiai skamba motinoms, svečiams, visiems susirinkusiems. Gausiausios šeimos motina Onutė Trakymienė pagerbiama gėlių puokšte, o prisidėjusieji prie šventės organizavimo – padėkos raštais.

„Būkite visų mylimos, laimingos, kupinos šviesios vilties ir turtingos dvasios ramybės, mūsų brangiosios Motinos, šeimos židinio kurstytojos“, – šypsosi ponas Alfonsas.

Stebėdama iškilių kraštiečių ir motinų pagerbimo šventę, skambant atminimo varpui, tarsi meilės eliksyro gurkšteliu. Širdyje suvirpa V. Kudirkos žodžiai: „Tai skambink „Varpe“! tegul gaudims tavo / išilgai skersai eina per Lietuvą! / Budink ir šauk graudžiu balsu savo… / Kelkite! Kelkite! Kelkite! Kelkite!“

Bronislava Tamulynienė

Taip pat skaitykite