Į mitus ir prietarus reikia žiūrėti su pagarba

Vilija Čiapaitė

Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su gydytoja, publiciste, žurnaliste dr. Filomena Taunyte ir redaktore Aušra Karsokiene.

Apie Filomeną Taunytę

Filomena Taunytė gimė 1925 m. Vantainėlių kaime, Radviliškio rajone. Mokėsi Voskonių pradžios mokykloje, Radviliškio progimnazijoje, Šiaulių gimnazijoje. 1942 m. baigė gimnaziją, įstojo mokytis į Kauno universiteto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą. Universitetą uždarius, įstojo į Kauno akušerių mokyklą. Baigusi ją, metus dirbo Radviliškyje. 1950 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakultete įgijo gydytojos specialybę. Dirbo įvairiose medicinos srityse. Domisi netradiciniais gydymo būdais.

Nuo 1975 metų Filomena Taunytė – Žurnalistų sąjungos narė. Nuo 1965 m. rašo respublikinėje spaudoje. Autorės pamėgtas žanras – humoreskos. Visada norėjo būti rašytoja. Už knygą „Kiek sveria siela“ autorei įteikta septintoji J. Tumo-Vaižganto premija.

Filomena Taunytė 2011 metais išleido jau šeštą savo publicistikos ir medicinos knygą „Ieškau tikro lietuvio“.

Filomena Taunytė, žinodama susirinkusiųjų lūkesčius, papasakojo apie dažniausiai dominančias ligas, kurios daugelį lydi kasdieniniame gyvenime, ir šmaikštaudama patarinėjo kaip jų išvengti. Charizmatiška ir nestinganti humoro, ji gebėjo pasišaipyti iš savęs ir ligų, kurias patys „globojame“.

Apie hipertenziją

Įdomi žvalios, energingos, gerai besijaučiančios 87-erių moters nuomonė apie hipertenziją arba, kitaip tariant, aukštą kraujospūdį, kuris būdingas kone kas antram vyresnio amžiaus žmogui. „Kraują skystina dėlės“, – sakė gydytoja ir pridūrė, kad nereikia imti į galvą, jei 50 metų perkopusio žmogaus kraujospūdžio viršutinė riba – 150 mmHg. Tai normalu sulaukus tokio amžiaus. Jei kraujospūdis šokinėja, reikia ieškoti priežasties, o kraujo tirštumą mažinti ne vien vaistais. Be to, ji pridūrė, kad alzheimerio ir panašių ligų priežastis – nesaikingas cheminių vaistų vartojimas.

Alkoholizmas

Tai labai aktualus klausimas, ir gydytoja patarė, kad litras vandens, išgertas su dideliu šaukštu druskos, ne tik gerai laisvina vidurius, bet ir padaro stebuklą, nes žmogus gerdamas alkoholį nepasigeria. Norėčiau prie to pridurti, kad man pačiai domintis, kodėl geriant Tekilą žmogus menkai apgirsta, sužinojau tokį faktą, kad kai kartu laižoma druska su citrina, tai mažina apgirtimą.

Sergantiems įvairiausiomis medžiagų apykaitos ligomis

Ypač daug ligų sukelia maistas. F. Taunytė patarinėjo, kaip sureguliuoti maistą ir kaip maitintis. Košė pagelbės sergantiems įvairiausiomis medžiagų apykaitos ligomis: podagra, virškinimo sutrikimais, depresija, sveikstant po sunkių ligų, o ypač vėžio. Kai cheminis gydymas sunaikina organizmo atsparumą, paprasčiausios avižos padeda atgaminti leukocitus. Į avižinę košę galima įdėti svogūnų, morkų, ant jos užsipilti sėmenų aliejaus ar gabalėlį sviesto, pabarstyti česnakais. „Užtenka prisiminti, kaip nuo avižų pažvalėja arkliai“, – pridūrė gydytoja. Košę galima ir pavirinti. Joje yra gausybė beveik visų kituose grūduose esančių mums reikalingų mikroelementų, vitaminų.

Žarnyno valymas

Daug dėmesio F. Taunytė skyrė žarnyno valymui. Pasak jos, užterštas šlakais, silpnas ir nejudrus žarnynas lemia daugybę ligų ir negalavimų: nugaros skausmus ir artritą, vidurių užkietėjimą ir nutukimą, galvos skausmus ir alergiją, odos, peršalimo ligas, astmą ir hipertenziją. Kenksmingomis medžiagomis užterštas žarnynas ne tik skatina antsvorį; nesuvirškinti maisto likučiai nuolatos nuodija organizmą, išskiria toksinus, kurie per kraujotakos sistemą patenka ir pažeidžia kitus organus bei sistemas, sukelia intoksikaciją. Tad reikia 1,5 litro vandens su 1,5 valgomo šaukšto druskos išgerti per 3 valandas. Po to 7 dienas valgyti grikių ir avižines kruopas, paskanintas 2 šaukštais sėmenų aliejaus. Galima kasdien suvalgyti po kelis obuolius ar greifruktus. „Tai bus puikus pasninkas ir organizmo išvalymas“, – teigė F. Taunytė.

Apie žaliavalgius ir vegetarus

Gydytoja su humoru palygino žaliavalgį žmogų su karve, kuri ėda tik žolę. „Ji teišgyvena tik apie 26 metus, tad kaip žmogus gali išgyventi iki 100 metų, jei minta tik žalumynais“, – argumentavo ji. Tačiau vegetarizmas būtinas, nes, pasak gydytojos, per pasninką žmogaus organizmas savotiškai išsivalo 2 kartus metuose, tai 4 savaičių pasninkas prieš Kalėdas ir 6 savaitės prieš Velykas. Juk senoliai po pasninkų visada pasijusdavo geriau. „Tad į mitus ir prietarus reikia žiūrėti su pagarba“, – teigė F. Taunytė.

Daug dėmesio gydytoja skyrė alerginių susirgimų temai. Ji teigė, kad alergijas sukelia per didelė švara. Tuomet organizmas praranda norą kovoti su bakterijomis, sukeliančiomis šią ligą.

Be to, gydytoja į pasakojimą įterpė naujagimių prausimo temą. Ji sakė, kad kūdikių prausimas 2 kartus dienoje baigiamas išguiti, tačiau reikia prisiminti, kad ką tik gimęs kūdikis plaukiojo vandenyje ir, patekus į sausą aplinką, jo organizmas ir jis pats stresuoja, nes kardinaliai pakinta jo gyvenimo sąlygos, o maudymas 2 kartus dienoje neleidžia šiam veiksniui vykti staiga.

Susitikimo metu ir į susirinkusiems rūpimus klausimus dr. Filomena Taunyte atsakinėjo sėdėdama ir sakė, kad didžiuojasi esanti jau 87 metų.

Sulaukus tokio amžiaus, ji susirinkusius stebino dvasiniu ir fiziniu gyvybingumu, darbštumu ir atsidavimu žmonėms, dalijant neišmatuojamos vertės dovaną – gyvenimo išmintį. Didžiulę patirtį sukaupusi medikė patarė gydyti dvasios ir kūno ligas savo praktikoje patikrintais paprastais, bet veiksmingais metodais. Daug dėmesio skyrė mitybai, perspėdama klausyti sveiko proto ir nepulti į kraštutinumus.

Taip pat skaitykite