•  

     

     

     

     

Garbingi pasaulio žmonės Birštono kurorte. Mstislavo Dobužinskio prisiminimai apie kurortą 1885 m.

Visi žinome, kad iš garbingos Lietuvos bajorų giminės kilęs Mstislavas Dobužinskis, žymus scenografas, grafikas, tapytojas, Lietuvos herbo, vėliavos kūrėjas, tarpukariu gyveno Lietuvoje. Lankytojas muziejaus ekspozicijoje suras M. Dobužinskio pieštą „Birutės “ mineralinio vandens plakatą. Bet iki šiol dar neatkreiptas dėmesys į pirmąjį M. Dobužinskio  apsilankymą kurorte 1885 m. Tie, tuomet dar nepilnamečio, dešimtmečio, berniuko įspūdžiai iš Birštono yra atskleisti prieš 25 metus išėjusiuose šio žymaus kultūros veikėjo atsiminimuose (Mstislavas Dobužinskis. Atsiminimai (rusų kalba), M., 1987).

„Tėvas išvyko ilsėtis į Ezelį, o aš su aukle išvykau į Birštoną, prie Nemuno, kur ilsėjosi ir gydėsi teta Asia. Buvo nuspręsta, kad poilsis pušų aromate man bus labai naudingas. Kada mes atvažiavom į Birštoną (buvo ilga, dulkėta kelionė ekipaže iš Kauno), tai sekantį rytą mane pažadino triukšmingas orkestras su turkišku būgnu. Jis grojo po langais kažkokį tai bravūrišką maršą – taip sutikdavo visus naujai atvykusius. Tas pats žydų orkestras (fleitininkas kažkodėl visada buvo užsirišęs skruostus) grojo ir parke. Oras, pilnas sakų kvapo, tiesiog užburdavo. Nuo to laiko yra išlikę mieli atsiminimai apie senąjį parką, platųjį ir ramųjį Nemuną, bėgusį didele lanka. Į kitą jo pusę persikeldavome valtele. Su savo matrosiška apranga berniukų kompanijoje  nuolatos užkopdavome į miškingą Vytauto kalną. Parke – sename išsišakojusiame beržyne, kurhauze, rinkosi labai daug žmonių. Ten išsiskyrė viena ponia, apie kurią visuomet sukosi triukšminga ir nuolatos kvatojanti kompanija. Vienąkart aš radau parke didelį akmenį, tikrąją širdį ir atnešiau jį į verandą, bet niekas į mano džiaugsmą nekreipė dėmesio. Aš padėjau tą akmeninę širdį ant grindų ir, nelaimei,šalia žavios ponios kojų. Pasigirdo juokas ir replikos: „Va, tikras gerbėjas, tai tikrai toli eisi“ ir t. t., buvau beprasmengąs į žemę.                                                                       Per tą vasarą stipriai paaugau ir ištįsau, bet nepamenu, kad tada Birštone būčiau piešęs“ (Ten pat, p. 50 – 51).                                                                                                                                        

Didysis meno žmogus mirė Niujorke 1957 m. Palaidotas  Paryžiaus kapinėse.

Vytautas Kuzmickas,

istorikas, Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti