Festivalyje „Oi, būdavo, būdavo…“ – dainos, kylančios iš žmogaus slapčiausio labirinto, protėvių paliktos savasties

IMGP7931Jau 29-ąjį kartą Prienų kultūros ir laisvalaikio centre vyko tradicinė rajono dainininkų, muzikantų ir pasakorių šventė „Oi, būdavo, būdavo…“

Šį kartą į festivalį susirinko net 175 dalyviai iš viso rajono. Paklausta apie renginį ir jo tradicijas, kuratorė Dalė Zagurskienė sakė, jog šiais metais į renginį atvyko nemažas būrys jaunųjų dalyvių. O tai rodo, jog tautinis paveldas jau pamažu tampa populiarus.

Beje, kaip ji pridūrė, šiais metais buvo gana gausūs kolektyvai, tad tereikia tik džiaugtis, kad lietuvių liaudies dainos ir papročiai skatina jaunimą domėtis šalies ir savo krašto istorija bei dainomis. Ir ką žinai, gal po kelerių metų pustuštė salė, kuomet vyksta festivalis, bus pilna jaunų veidų, kurie vertina dainas, atkeliavusias iš protėvių aruodų.

Kiekvienas kolektyvas pasirodymo metu ne tik dainavo dainas, kurias tarsi ištraukė iš senolių skrynių, bet jas ir perpynė šokiais, pasakojimais. O pasakorių pasakojimai vertė ne tik šypsotis, bet ir nuoširdžiai pasijuokti.

Pasak Dalės, festivalis – tai tarsi namų ruošos darbai, kuomet rengiamasi Dainų šventei. Juk kiekvienas kolektyvas ir jo vadovai stengiasi į ją patekti. Be abejo, festivalis „Oi, būdavo, būdavo…“ labai svarbus renginys, nes jis vienintelis išliko tradiciniu ir net negalvojama jo buvimą ar pobūdį keisti. Juk kitais metais bus švenčiamas 30-ties metų jubiliejus ir kuratorė Dalė jau kuria planus, koks jis turėtų būti. Tai atsakingas ir jautrus klausimas, nes šventei norisi gerai pasiruošti.

Buvo laikas, kuomet folkloro kolektyvų buvo sumažėję, tačiau dabar jų ne tik daugėja, bet ir auga narių skaičius. Juk auganti karta jau suvokia, kad senolių dainos, padavimai, pasakojimai yra mūsų gyvenimo dalis. Viena salėje sėdėjusi dainininkė šnibždėdama pasakė: „Dainuoti toks malonumas ir pasijunti taip gerai…” Ir reikia tikėti, kad taip jaučia kiekvienas, dainuodamas pasijunta istorijos dalimi, kuri visai nejučiomis priglunda ir neprašoma priverčia dainuoti dainas, kylančias iš žmogaus slapčiausio labirinto – protėvių paliktos savasties.

Festivalio pabaigoje visų šventėje dalyvavusių kolektyvų vadovams Prienų kultūros ir laisvalaikio centro direktorius Džordanas Jogimantas Aksenavičius įteikė padėkas ir po pavasario pranašę tulpę, juk ne paslaptis – ši šventė vyko kovo 8-osios išvakarėse.

O festivalyje dalyvavo Ašmintos laisvalaikio salės kolektyvas su programa  „Derėkit, lineliai, visų mūsų daliai “, Skriaudžių laisvalaikio salės jaunimo ansamblis ,,Kankliukai’‘, „Maži ir dideli”, N. Ūtos laisvalaikio salės pasakoriai Vytas Davidavičius ir Gerina Davidavičienė, Prienų KLC  folkloro  grupė „Gija” su programa „Kaimynių rodos”, Veiverių  KLC  moterų vokalinis ansamblis „Radasta”, neįgaliųjų ansamblis „Viltis”, šokių kolektyvas „Tryptinis” ir Tomo Žilinsko gimnazijos šokėjai „Jaunystę prisiminus”, Veiverių KLC ansamblis „Kanklės” su „Augin tėvelis su sūnužėliu”, Šilavoto laisvalaikio salės folkloro  grupė „Akacija” su „Padainuosim mes suėję”, Pakuonio laisvalaikio salės folkloro grupė „Obelėlė” su  nuotaikinga „Jurginių” programa, Prienų globos namų ansamblis „Kvietkelis” su dainingomis programomis „Te skamba dainos Suvalkijoj”, Balbieriškio KLC „Dūmė” su  „Vai tai sėjau linelius”, Jiezno KCL ansamblis „Jieznelė” ir  Stakliškių KLC „Griežia Stakliškių armonikieriai”.

Jolanta Kadugytė

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti