Elektra pigo trečią mėnesį iš eilės

Pranešimas žiniasklaidai

„Baltpool“ elektros biržoje elektros energija pigo trečią mėnesį iš eilės, praneša nepriklausomas elektros pardavėjas „Enefit“. Lietuvoje gegužę fiksuotas 1,4 proc. vidutinės elektros kainos mažėjimas iki 13,78 centų už kilovatvalandę (ct/kWh). Tai žemiausia vidutinė kaina šalyje nuo praėjusių metų gruodžio, kuomet buvo užfiksuota mažiausia vidutinė kaina per 2 metus.

„Kaip ir praėjusiais mėnesiais, gegužę kainas labiausiai mažino šilti orai ir aukšta hidroenergijos pasiūla. Šie faktoriai darė įtaką visų Baltijos jūros regiono šalių elektros kainoms, tačiau netolygiai – Skandinavijos šalyse labiau. Kainos Skandinavijoje buvo kur kas žemesnės dėl milžiniškos hidroenergijos pasiūlos ir dėl gerai išvystytų elektros perdavimo linijų tarp šalių. Jei Baltijos šalys didesnės galios perdavimo linijomis būtų sujungtos su Šiaurės šalimis, elektra galimai būtų pigusi smarkiau“, – teigia „Enefit“ generalinis direktorius Liudas Liutkevičius.

Kol kas tarp Skandinavijos ir Baltijos šalių yra pastatyta viena elektros perdavimo linija tarp Estijos ir Suomijos. Dėl susidariusių kainų skirtumų gegužę elektra daugiausiai tekėjo iš Suomijos į Estiją. Tai lėmė, kad Estijoje vidutinė elektros kaina mažėjo kiek labiau nei Lietuvoje – 1,5 proc. iki 12,46 ct/kWh. Suomijoje elektra pigo 8,6 proc. iki 11,5 ct/kWh.

„Padėtis Skandinavijos šalių hidrorezervuaruose yra gera – vandens juose yra sukaupta 3 proc. daugiau nei daugiametis vidurkis. Visgi, jei temperatūra dar pakils, elektros kainos birželį mažės labiau – Norvegijos ir Švedijos kalnuose dar yra nenutirpusių kalnų viršūnių. Kadangi „Baltpool“ kainos yra daugiau veikiamos Latvijos hidroelektrinėse pagaminamos elektros energijos pertekliaus, didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje bus veikiama vandens kiekio Latvijoje“, – sako „Enefit“ vadovas.

„Nord Pool Spot“ sistemai nepriklausančioje Vokietijoje vidutinė elektros kaina siekia 16,79 ct/kWh. Tai yra 3,6 proc. mažiau nei prieš mėnesį. Kainas Vokietijoje labiausiai mažino pingantis kuras ir taršos leidimai.

Žaliavinės naftos kaina krito net 14,7 procentinio punkto. Naftos kaina per visą gegužės mėnesį augo tik vieną dieną ir tik 1 procentu, o mėnesio pabaigoje jos kaina siekė 101,87 JAV dolerį (281,49 lito) už barelį. Kainų kritimą lėmė ekonominė ir politinė situacija Europoje ir JAV.

Taršos leidimų kainos praėjusį mėnesį krito 16,3 proc. iki 21,96 lito už toną. Tai viena žemiausių kainų šiemet, o jos mažėjimą lėmė per didelė pasiūla rinkoje. Akmens anglis pigo 8 proc. iki 274,33 lito už toną dėl mažos paklausos Europoje ir silpnėjančios Kinijos vidinės rinkos.

 

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti