Edukacijoje susipynė senosios ir naujosios tradicijos

Lapkričio pradžia nuo seno Lietuvoje skiriama mirusiųjų prisiminimui ir pagerbimui. Dar iki Visų šventųjų dienos kapeliai, kuriuos yra kam prižiūrėti, būna sutvarkyti, apravėti, apsodinti gėlėmis, papuošti, taip išreiškiant meilę mirusiajam. Gyvųjų ryšį su juo simbolizuoja deganti žvakelė. Tad jau nieko nestebina lapkričio 1 d., ir anksčiau, ir vėliau, prie kapinių besibūriuojantys žmonės, automobilių grūstis, o naktį šiltai sužimbantys kalneliai…

Tai senosios, tvirtai įsišaknijusios tradicijos, į kurias pradeda smelktis ir naujosios, „heloviniškosios“. Galima diskutuoti iki užkimimo apie jų reikšmę, naudą ar žalą, bet taip jau yra – spalio 31 d. sužimba išskaptuoti moliūgai, puošiantys namus, vejas, tvoras, rodantys jų kūrėjų išmonę, triukšmingai švenčiamas Helovinas. O tai labai patrauklu ir įdomu jaunimui, kuris prieš lapkričio 1-osios rimtį labai nori pašėlti, paišdykauti, sukurti kažką ypač išraiškingo. Gal ir tegul? Juk taip į mūsų kraštą atėjo ir didžiuma katalikiškųjų švenčių, tapusių tautos savastimi.

Jiezno seniūnijoje dirbančios Socialinių paslaugų centro darbuotojos Loreta ir Gintarė jau keleri metai sukviečia vaikus ir jaunimą į edukacijas, kurios gražiai sujungia šias dvi Visų šventųjų tradicijas.  Štai ir šiemet, spalio 30 d., pasitelkusios nuolatines savo padėjėjas Jiezno bibliotekos darbuotojas Vilmą ir Sigutę, Loreta ir Gintarė su pulkeliu savo globotinių aplankė naująsias Jiezno kapines. Ten vaikai uždegė žvakeles ant mirusių artimųjų kapų, nepaliko be šiltos liepsnelės ir niekieno nelankomų kapelių. Susirinkę Jiezno seniūnijos administracinio pastato salėje edukacijos dalyviai ėmėsi kitų darbų: skaptavo, pjaustė ir skobė moliūgus, darė stovinčias ir kabančias dekoracijas-šikšnosparnius. Pastarieji „sutūpė“ ant palangės laiptinėje, „pakibo“ virš galvų. Gražuoliai moliūgai iškeliavo į lauką, kur vieni jaukiai įsitaisė ant vejų, o kiti, su seniūno Algio Bartusevičiaus ir jo padėjėjo Juozo Pilikausko pagalba, „susikraustė“ net ant stogelio.

Šelmiškai sužibo moliūgų akys ir besišypsančios burnos, o vaikai ir suaugusieji edukaciją baigė užkandžiaudami, gerdami arbatą.

Jiezno bibliotekos informacija ir nuotraukos

Taip pat skaitykite