Dialogas tarp dviejų menininkų

Gelbėkit vaikus

IMGP2409

Vilija Čiapaitė

Šeštadienio popietę skubėjau į Birštono kurhauzą, menininkų meką, susitikti su Agita Zalite (Sigulda, Latvija) ir birštoniečiu Andriumi Lik jų bendroje parodoje „Dialogas”.

Anksčiau atėjusi labai nudžiugau, kad esu viena ir galiu įdėmiai išžvalgyti parodos eksponatus, paveikslus. Bandžiau įsijausti, pajusti, išgyventi menininkų vaizdinius. Mintys nukeliavo toli ir pajutau kodėl, yra taip, o ne anaip.

IMGP2456

Agitos Zaliti dialogas

Agitos pirmieji darbai – jūra. Putotos jos bangos, žaidžiančios spalvomis, tarsi sugeriančios tai, ką autorė norėjo išvalyti savo viduje, kad galėtų paėmusi drobę tapyti kažką naujo, jai neduodančio ramybės… Pastebėjau, jog nė viename paveiksle negalėjai įžvelgti tirštos juodos spalvos. Visuose darbuose tvyrojo šilti atspalviai, šiltos spalvos. Nustebau, nes daugelis menininkų savo darbuose dažnai naudoja šią spalvą, tarsi norėdami pabrėžti savo individualumą, o čia jos nebuvimas sakyte sakė, jog menininkė ypač jautrus ir šiltas žmogus.

Beje, pamačiusi keletą darbų su gėlėmis, raudono rūko fone išsiliejusius medžius, pajutau sau artimą sielą… O grafiniai, abstraktūs darbai, švytintys auksu, dar labiau papildė šilumos gaivalą. Kitoje salėje akį patraukė nulakuoti, saulės spindulių prisikaupę darbai. Žvelgdama tarsi pajutau, jog autorė mums, žiūrovams, „užrakino” vasaros šilumą ir spindulius, kad mintimis juose šildytumėmės.

Pati Agita Zalite studijavo Latvijos dailės akademijoje grafikos ir tapybos fakultete, tad jos darbai ypatingi, atitinkantys jos vidinį pasaulį. Pakalbinta menininkė prisipažino, jog jos darbuose tikrai juodos nerasi, tačiau mėgstamiausios spalvos – tai mėlyna, violetinė ir visi oranžiniai atspalviai. Paklausta apie nulakuotus paveikslus ji kukliai atsakė: „Tai visiškai švieži ir tarsi eksperimentiniai”. Pati menininkė prisipažino, jog parodoje eksponuojami ne tik naujausi darbai, bet ir senesni. „Anksčiau tapiau daug gėlių, bet jau pribrendo laikas ir kitokio pobūdžio darbams”, – pasakojo menininkė.

IMGP2347

Tokius darbus tegali atlikti žmogus, kuris myli tai, ką daro

Agitos parodą papildė birštoniškio skulptoriaus Andriaus Lik darbai – eksponuojamos iš medžio išdrožtos, iš akmens iškaltos skulptūros, daugiausiai moteriškos figūros, torsai, biustai, galvos. Tačiau čia galėjai pamatyti ir jo laisvumo įsikūnijimo elementų, tai valtis su keleiviais, į kurią žvelgiant kyla daugybė minčių, vonioje besimaudantys du žmonės ir kt. Kažkada Andrius, paklaustas, kaip jam kyla tokių kūrinių idėjos, šelmiškai nusišypsojęs atsakė, jog visa jo kūryba gimsta intuityviai, ir į jokius stilistinius rėmus savo darbų jis nespraudžia. Ir tai akivaizdu, tačiau įdėta meilė, kruopštumas tarsi veidrodis atsispindi jo kūriniuose. Medis, kuris atgimsta antram gyvenimui Andriaus Lik rankose, tikrai apsidžiaugtų, jei galėtų prakalbėti. Juk tokius darbus tegali atlikti žmogus, kuris myli tai, ką daro.

Andriaus darbai jau prieš 10 metų buvo nukeliavę į Latviją, Siguldą. Pažintis su Latvijos menininkais ir su pačia Agita tęsiasi ir iki šiol.

IMGP2394

Draugystė Birštoną ir Siguldą sieja jau apie 40 metų, o menininkai taip pat keliauja į svečius vieni pas kitus. Draugystė nelieka vien tik draugyste. Parodos vyksta tai Siguldoje, tai Birštone. Tad šio dueto dešimtasis draugystės jubiliejus, tarsi sujungiantis nuliukais įamžintas ir kitas datas, daug ką reiškia. O ir vidinio suokalbio menine tema tikrai netrūksta šiems dviem Vandenio ženkle gimusiems menininkams.

O aš labai džiaugiuosi, kad dvi brandžios asmenybės Agita ir Andrius priverčia mus atidžiau stebėti spalvų, medžio ir drobės suokalbį. Juk menui nėra sienų ir ribų.

 

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti