Dėl netvarkingų krosnių pleška namai

dege_namas

Per gruodžio 31-ąją ir praėjusias 3 paras ugniagesiai gelbėtojai Lietuvoje vyko gesinti 219 gaisrų, tarp jų 11 gaisrų kilo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų ir gedimų.

Dėl šios priežasties sausio 2 d. Prienų rajone, Veiverių seniūnijoje, Papilio kaime esančioje sodų bendrijoje „Kedras“ atvira liepsna degė sodo namelio palėpė. Atvykus ugniagesiams, namas skendėjo dūmuose. Per gaisrą sudegė medinės stogo konstrukcijos, jo perdanga. Nuardyta apie 70 kv. m stogo.

Dar vieną liepsnojusį sodo namelį ugniagesiams teko gesinti sausio 3 d. rytą Panevėžio rajone, Paįstrio seniūnijoje, Janališkių kaime, sodų bendrijoje „Diemedis“. Ugnis nuniokojo namo vidų ir jame buvusius namų apyvokos daiktus. Laimei, per kilusius gaisrus žmonės nenukentėjo.

 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena gyventojams, kad krosnys gali sukelti gaisrą, jei jos kūrenamos nepaisant priešgaisrinės saugos taisyklių. Dažniausiai gaisrai kyla dėl dūmtraukyje atsiradusių įtrūkimų, krosnies perkaitimo ir dėl iš jos iškritusių žarijų ar degančių malkų. Krosnis gali perkaisti, kai kūrenama ypač daug, dažniausiai esant dideliems šalčiams. Kad to neatsitiktų, ją reikia kurti 2–3 kartus per dieną ir kūrenti ne ilgiau kaip pusantros valandos. Jokiu būdu negalima palikti ir atvirų besikūrenančios krosnies pakuros durelių, nes gaisrą gali sukelti iškritusios žarijos. Kad jos neuždegtų grindų, būtina prikalti skardos lapą arba įrengti kitą nedegų pagrindą. Užsidegti gali ir ant krosnių arba arti jų džiovinamos malkos ar laikomos degiosios medžiagos. Be to, niekada nereikėtų išeiti iš namų ir palikti  besikūrenančios krosnies.

Jei norite būti saugūs, įsigykite ir gyvenamosiose patalpose įsirenkite autonominius dūmų jutiklius, kurie įspės apie kilusį gaisrą.

Taip pat skaitykite