Dar viena istorijos detalė, pabrėžianti karališkąjį Birštoną

Gelbėkit vaikus
Barbora Radvilaitė

Barbora Radvilaitė

Visi žinome nuostabią ir romantišką Lenkijos Karaliaus ir Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Žygimanto Augusto ir jo mylimosios, vėliau žmonos, Barboros Radvilaitės meilės istoriją. Joje daug faktų ir detalių, romantikos ir tragizmo. Priminsime tik tai, kad septyniolikmetė Barbora iš kilmingos Radvilų giminės 1537 m. buvo ištekinta už 67-erių metų Vilniaus vaivados Stanislovo Goštauto. Šiam 1542 metais mirus, likimas ją suvedė su vedusiu valdovu Žygimantu Augustu (jo pirmoji žmona Elžbieta Habsburgaitė mirė 1545 m.)

Įdomiausia yra tai, kad Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės aistrai užsidegti padėjo ir Birštono karališkosios erdvės. Profesorė Raimonda Ragauskienė to iki šiol nebuvo pastebėjusi. Atkreipkime dėmesį, ką rašo lenkų tyrinėtojas Kamilas Janickis: „… tarp Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės įsidegė pernelyg stiprus jausmas, kad jį sutramdytum. Tačiau garsus jis tapo tik po kelerių metų. Kol kas viskas vyko didžiausioje paslaptyje. Šaltiniai sako, kad pirmaisiais 1544 metų mėnesiais Žygimantas Augustas dažnai vykdavo medžioti. Sausį persekiojo žvėrį Šešupės giriose, vasarį Valkavisko ir Birštono miškuose. Oficialiai jie ten medžiojo didelius žvėris, tačiau galima spėti, kad didžiajam kunigaikščiui rūpėjo ne lokiai ir šernai, o dailioji ponia vaivadienė.

mm-t1 ŽYJIMANTA AUGUSTAS

Giriose išsibarsčiusiuose medžioklės dvareliuose (ir Birštono taip pat – V. K.) jie leido ilgas svaigias naktis, ir Žygimantas Augustas įtikėjo radęs idealią moterį. Taip pat nepastebimai stiprėjo jos įtaka. Barborai nereikėjo nieko nei sakyti, nei daryti. Tiesiog jos draugija karaliaus sūnų veikė kaip galingiausia magiška struktūra. Jis jau nebebuvo bevalė marionetė savo motinos (Bonos Sforcos – V. K.) rankose. Šalia Barboros jis patikėjo savo galimybėmis – tuo, kad ne tik turi teisę perimti valdžią Lietuvoje, bet ir visas tam reikalingas kompetencijas.

vYTAUTO PAMINKLO      II ATIDENGIMAS511

Įsimylėjimas teikė jam jėgų kovoti su motina, pažadino jo tvirto ir negailestingo politiko prigimtį, kurią esant jis, turbūt, nenumanė. Bet pirmiausiai padėjo jam įveikti Bonos baimę“ (Kamill Janicki. Aukso amžiaus damos. Trumpos istorijos. V., 2018, p.174–175). Priminsime, kad 1549–1551 m. Barbora Radvilaitė valdė Birštoną, o Kamilo  Janickio teiginiai tiesiog patvirtina profesorės Raimondos Ragauskienės hipotezę, kad istorinėje birštoniečių sąmonėje Radvilaitės vaizdinys išliko kaip legenda apie karalienės sakalą (Raimonda Ragauskienė. Karališko Birštono praeitis. Istorinė raida iki XIX a. V., 2004, p.44–45).

 

Vytautas Kuzmickas, istorikas

 

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti