Dar kartą apie švietimą, politiką, toleranciją ir atsakomybę

Mokyklų tinklo pertvarka yra kompleksiškas, daugiaplanis reiškinys apimantis   politinį, demografinį, finansinį-ekonominį, vadybinį-organizacinį, teisinį, socialinį-psichologinį ir edukacinį aspektus.
Kiekviena reforma sukelia sumaištį, įtampą visuomenėje. Mokyklų tinklo pertvarka ne išimtis, nes joje vienokiame ar kitokiame vaidmenyje dalyvauja didelės žmonių grupės, turinčios savitą, (kartais subjektyvų) ir skirtingą požiūrį į tinklo pertvarkos planus, rengiamus projektus bei sprendimus. Vienos iš jų yra iniciatoriai, strategijos rengėjai ir pagrindėjai, kitos –  atsakingos už konkrečių sprendimų priėmimą vietose.
Pačia  jautriausia grupe šioje grandyje išlieka mokyklų bendruomenės. Ir tai natūralu, nes būtent jos patiria tinklo pertvarkos pasekmes – palankias ar nepalankias, teigiamas ar problematiškas.
Už toleranciją ir atsakomybę noriu padėkoti politikams, visoms mokyklų bendruomenėms, jų vadovams, kurie diskutavote, siūlėte racionalius sprendimus, neiškėlėte savo asmeninių interesų aukščiau bendruomenių, rajono, valstybės interesų bei lūkesčių.
Kodėl vykdoma mokyklų tinklo pertvarka?
Mokyklų tinklo pertvarka vykdoma visoje Lietuvoje. Ji susieta su Švietimo įstatymu, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės  2011 m. birželio 29 d. nutarimu.
Atsižvelgiant į švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintą Mokyklos bendruomenės sprendimų dėl savivaldybės mokyklų tinklo kūrimo priėmimo tvarkos aprašą bei vadovaujantis Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika, savivaldybėms pavesta iki 2012 m. vasario 1 d. parengti ir patvirtinti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendruosius planus. Surasti patį geriausią sprendimą sunku, tačiau būtina, nes Savivaldybė ne ta institucija, kuri gali nevykdyti Vyriausybės nutarimų, nesivadovauti priimtais įstatymais, nutarimais.
Noriu akcentuoti keletą esminių mokyklų tinklo pertvarkos momentų: steigimą, likvidavimą, reorganizavimą, vidaus struktūros pertvarką.
Prienų rajono savivaldybės tinklo pertvarkos projekte nėra žodžio likvidavimas. Visi numatyti pokyčiai siejasi su reorganizavimu ir vidaus struktūros pertvarka.
Kodėl svarbūs šie akcentai? Pirma – neuždaroma nė viena švietimo įstaiga. Antra – atliekant reorganizavimą ir struktūrinius pakeitimus saugesnės mokyklų bendruomenės. Trečia – lengviau suplanuoti ir parengti darbuotojų įdarbinimo planus.
Taip pat noriu išskirti dar vieną principinę nuostatą, kuri įrašyta projekte, jog  atsiradus poreikiui, kiekvienos mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ar struktūrinio pertvarkymo klausimą Prienų rajono savivaldybės taryba sprendžia individualiai. Todėl atlikus stebėseną,  atsižvelgus į mokyklų bendruomenių poreikius, šis planas gali būti bei turės būti peržiūrimas ir koreguojamas kiekvienais metais.
Statistika ir planuojami pokyčiai
Mokyklų tinklo efektyvumas susietas su mokyklų dydžiais, jų pastatų užpildymu, tuščiomis mokymosi vietomis, klasių komplektų dydžiais bei vidutinėmis vieno mokinio išlaidomis.
2011-2012 metais savivaldybėje yra 3 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, 1 pradinė mokykla, 10 pagrindinių, 1 jaunimo ir 1 specialioji, 2 vidurinės (viena iš jų su suaugusiųjų klasėmis) mokyklos, 3 gimnazijos ir 3 neformaliojo ugdymo mokyklos. Veikia 2 švietimo pagalbos įstaigos: Pedagoginė psichologinė tarnyba ir Švietimo centras.
Struktūriniai pokyčiai nenumatomi pokyčiai nenumatomi 15 švietimo įstaigų: visose 3 neformaliojo ugdymo mokyklose (Jiezno muzikos, Prienų meno bei Veiverių Antano Kučingio meno mokyklose), visose 3 ikimokyklinio ugdymo įstaigose,  Jiezno ir Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijose, 2 švietimo pagalbos įstaigose (Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje ir Švietimo centre), Išlaužo, Pakuonio, Skriaudžių pagrindinėse mokyklose.
Kraštinėse Naujosios Ūtos ir Želkūnų pagrindinėse mokyklose bus vykdoma mokinių skaičiaus ir klasių komplektavimo rodiklių stebėsena  ir šių  mokyklų reorganizacija bus pradedamas, kai 5-10 klasėse susiformuos bent vienas jungtinis klasių komplektas. Noriu pažymėti, kad Naujosios Ūtos mokykla yra vienintelė seniūnijoje esanti mokykla.
Pokyčiai palies Klebiškio bei Kunigiškių pagrindinių mokyklų bendruomenes. Nuo 2012  m. rugsėjo 1 d. jose numatoma komplektuoti visas, išskyrus 9, klases.
Po reorganizacijos jos taptų Šilavoto bei Balbieriškio pagrindinių mokyklų pagrindinio ugdymo skyriais.
Planuojant kaimo mokyklų ateitį turėtų būti orientuojamasi į jose teikiamų paslaugų plėtrą. Jos galėtų tapti daugiafunkciniais švietimo, kultūros, socialinių paslaugų, bendruomenių centrais. Rajone jau veikia du vaikų dienos užimtumo centrai. Vienas Išlaužo mokykloje, kitas Prienų miesto bendruomenėje.
2011-2012 metais Prienų jaunimo mokykloje mokosi tik 24 mokiniai. todėl dėl mažo mokinių skaičiaus nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. šioje mokykloje vykdomi struktūriniai pokyčiai ir jaunimo klasės bus komplektuojamos ,,Revuonos“ vidurinėje mokykloje. Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. prie ,,Revuonos“ vidurinės mokyklos planuojama prijungti  ir specialiojo ugdymo skyrių. Skyriui vadovautų specialiosios mokyklos vadovai, dirbtų šios mokyklos mokytojai, turintys patirtį dirbti su didelę negalią turinčiais specialiųjų poreikių vaikais. Noriu pažymėti, kad šį skyrių planuojama įrengti atskirose, pagal visus reikalavimus neįgaliems vaikams pritaikytose patalpose.  Taip pat nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. ,,Revuonos“ vidurinėje mokykloje ketinama leisti komplektuoti 2 pirmas ir 2 penktas klases, tačiau numatoma nekomplektuoti  11 suaugusiųjų ugdymo ir 11 bendrojo lavinimo klasių. Šias klases planuojama komplektuoti Prienų ,,Žiburio“ gimnazijoje.
Nuo 2012 metų rugsėjo 1 d. planuojama Nemuno pradinės mokyklos reorganizacija prijungiant ją prie Prienų ,,Ąžuolo” progimnazijos kaip pradinio ugdymo skyrių.
Skyriuje, kuris būtų ,,Ąžuolo” progimnazijos patalpose, su šios mokyklos pradinių klasių mokytojomis dirbtų Nemuno pradinės   mokyklos vadovai ir mokytojai.
Taip pat numatoma  prie ,,Ąžuolo” progimnazijos prijungti ir Ašmintos pradinio ugdymo skyrių. Visi pasiūlymai ir sprendimai  dėl mokyklų tinklo pertvarkos buvo priimti bendru susitarimu valdančiosios koalicijos posėdyje. Nuomonės išsiskyrė tik dėl „Nemuno“ pradinės mokyklos.
Norisi tikėti, kad pertvarkant mokyklų tinklą nebus nei nugalėtojų, nei pralaimėjusiųjų. Sprendimus priimti  įgalina grėsminga ir, sakyčiau, nevaldoma emigracijos banga, kuri yra viena iš esminių  savivaldybės gyventojų skaičiaus mažėjimo priežasčių. Nuo 2005 m. iki 2010 m. Prienų rajonas sumažėjo 1 737 žmonėmis. Per tą laikotarpį 1 309 sumažėjo vaikų iki 15 metų skaičius.
Mokyklų užpildomumas savivaldybėje svyruoja nuo 15 iki 63 procentų. Miesto mokyklose jis yra 50 procentų, kaimo – 40 procentų. Skaičiuojant pagal Mokinio krepšelio metodiką Prienų rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklose yra 331 tuščia mokymosi vieta. Miesto mokyklose – 139, kaimo mokyklose – 192. Negautas finansavimas tuščioms mokymosi vietoms – 1 501 894 lt.
Tai tik keletas skaičių, bet būtent jie paakino dar kartą kalbėti apie švietimą, politiką, toleranciją,  atsakomybę, tarpusavio supratimą.
Mero pavaduotoja Loreta Jakinevičienė