Daiva Bagdonaitė: „Vaikai nemeluoja ir nepozuoja“

 

IMGP8024

Vilija Čiapaitė

Mindaugo karūnavimo dienos proga visa Lietuva švenčia. Švenčia ir menininkai, ir paprasti žmonės. Tai diena, kada norima džiūgauti ir šventės akimirkomis pasidalinti su visais. Taigi Birštono kurhauze fotografė Daiva Bagdonaitė prisidėjo prie šio šventimo maratono, nes atvežė parodą „Gyvenimo metraštis – vaikai“.

Daiva Bagdonaitė gimė Garliavoje. Taip gyvenimas sudėliojo, jog 2003 metais išvyko į JAV. Nesileisiu į smulkmenas, tačiau parodos autorė pasakodama nusišypsojo prisiminusi pirmuosius kadrus, padarytus „muiline“, dirbant vienoje šeimoje. Jau tada ji įžvelgė vaikišką judesį, jų mokėjimą nemeluoti, nepozuoti.

Pirmas fotografijas parodė draugui fotografui, gyvenančiam JAV, Dimitri Kalinin ir jam jos matymas labai patiko. Tai ją paskatino tobulinti savo įgūdžius. Baigus grafikos dizainą jos matymo įgūdžiai dar labiau ištobulėjo. Taigi 12 metų gyvenimas JAV (iš jų 10 – Niujorke) jai vis tik davė begalę pamokų.

Ir štai, ji jau Lietuvoje. Šaknis įleidusi Byliškėse (Prienų r. netoli Veiverių), čia gyvena ir kuria.

IMGP7891

Paroda Birštono kurhauze „Gyvenimo metraštis – vaikai“

Fotografijos kiekvienam primena nežabotą vaikystę, kuomet vaikai gyvena savo pasaulyje – nerūpestingame, be jokių pozavimų ir kliūčių. Tai pagautos akimirkos, kai vaikai, pamiršę mokyklos suolą, gyvena gamtos apsuptyje. Jiems nei motais, kad purvinos kojos, kad meldai gali sužeisti švelnią odą. Vandens stichija, it magnetas traukiantis panerti į jos gelmę, laipiojimas medžiais, drebančio gyvūnėlio glaudimas prie kūno, jūros bangų žaismingo žaidimo stebėjimas… Į visa tai autorė žvelgia vaiko akimis ir leidžia kiekvienam pajusti akimirkas, kurios veda į suaugusiųjų kelią.

Mes, suaugusieji, žinome, jog vaikus saugo mamos, tėvai. Jie yra it tėvų veidrodis, tačiau mažieji daro tai, ką sako jų mažos širdelės.

Taigi, kaip sakoma, kiekviena paroda – tai tarsi naujo etapo pradžia, kuomet menininkas suvokia, kad eina teisingu keliu. Ši – susiūta nematomais siūlais, kurią tiesiog verta vartyti kaip knygą. Vartydamas jos puslapius gali skaityti, atrasti, stebėtis, juoktis. Tačiau motiniškai ir globėjiškai žvelgdama į gyvenimą, fotografė jau pina naujas gijas. Tad, kuo mus Daiva Bagdonaitė nustebins? Laikas parodys ir galbūt džiugins mus naujų laiko nenugludintų fotografijų nematomais siūlais susiūta knyga, kurią mėgaudamiesi skaitysime, žvelgdami į tai, kas tarsi artima ir nepasiekiama.

Taip pat skaitykite