Vidmantas Venclovas
Tarp mūsų dar yra tokių, kurie nesuvokia, kad Covid-19 liga – ne gripas, nes tie žmonės, kurie serga arba persirgo ja, gali papasakoti apie siaubą keliantį košmarą. Vienas žmogus pasakojo, jog net nesant temperatūrai tiesiog kaukdavo nuo kaulų laužymo. Kitas manė, jog kosulys sudraskys gerklę. Ir tai vyksta ne kur nors ten toli, šie žmonės gyvena šalia mūsų. Jie mūsų kaimynai, o gal ir draugai.
Deja, dažnas iš mūsų nepasimoko iš svetimų klaidų, daro savo ir kenčia. Mums vis negana „tusovkių“ ir kitų susibėgimų. Nė motais rekomendacijos, nes patys geriau žinome, kaip elgtis. Žmonės, gyvenkime ramiai, atėjo laikas sulėtinti tempą ir apsaugoti vieni kitus nuo šios klastingos ligos. Norime pašokti, šokim namuose, yra noras sportuoti – važiuokit į mišką arba į kitą vietą, kur nėra žmonių susibūrimo. Padirbėkim nuotoliniu būdu, o su draugais ir artimaisiais pabendraukim telefonu. Jei neįmanoma kitaip, nueikit į susitikimą, bet laikykitės atstumo, būkit su apsaugine kauke ir pasisveikinkit galvos linktelėjimu.
Deja, faktai rodo, kad žmonės prastai supranta žodį „saviizoliacija“. Eina apsipirkti, pasivaikščioti miesto gatvėmis. Visko šito galima išvengti. Nupirktą maistą pristatytojas gali palikti prie durų, pajudėti galima ir kambaryje. Aišku, turint nuosavą kiemą, situacija dar paprastenė.
Sustokim ir apsižvalkykim, ar nekeliam kam nors problemų? Jei nepaklausysim sveiko proto, tai „uždirbsim“ ir karantiną.
