Birštono muziejui – 50. Petro Kazlausko atmintis

P.Kazlauskas muziejuje su J.Paleckiu

P.Kazlauskas muziejuje su J.Paleckiu

Ši diena, ši kovo 6-oji svarbi jubiliejinė data ne tik Birštonui, bet ir visam mūsų regionui. Lygiai prieš 50 metų Birštono muziejaus vedėju buvo paskirtas mokytojas Petras Kazlauskas. Ilgą laiką muziejus buvo tuometinio Kauno istorijos muziejaus padalinys. Vėliau, 1995 m. Birštonui išėjus iš Prienų rajono administracinės priklausomybės ir tapus savivaldybės centru, ir muziejus tapo Birštono savivaldybės muziejumi.

Petras Kazlauskas ne tik įkūrė muziejų, bet ir surado, surinko pagrindinius eksponatus. Ir dabar jame eksponuojama ne mažiau 95 % Petro Kazlausko surinktos ir jau 50 metų eksponuojamos medžiagos (nekalbame apie N. Silvanavičiaus paveikslų kopijų ekspoziciją). Tai ir kurorto istorijos eksponatai, krašto žemdirbystės, amatų ir buities, dantų gydytojo I. Šablausko stomatologinio kabineto, Juozo, Jono ir Pauliaus Leonavičių tarpukario spaudos leidiniai, Birštono nuotraukų kolekcijos. O ką kalbėti apie apie vežiko Adomo Jurkulnevičiaus poilsiautojus iš Kauno ir atgal vežiojusią karietą, senąją valtį ir kitus eksponatus. Atsimenu, kaip mes, vietiniai mokinukai, sovietų laikais žavėjomės surinktais krašto gilios senovės eksponatais. Ir kaip jie patiko poilsiautojams ir turistams. Ne paslaptis, kad dirbdamas muziejuje 1967-1971 m., Petras Kazlauskas jam atidavė visą savo energiją ir rūpestį, jis tapo muziejininko pavyzdžiu, etalonu muziejininkams. Kaip yra ne kartą pabrėžęs individualiuose pokalbiuose, jis neretai vėliau ir pykdavo ant kai kurių darbuotojų už tingumą, entuziazmo ir kūrybinės ugnelės stoką, eksponatų netausojimą ir darbo imitavimą.

pastatas 1947m

Praeitais metais šiam garbės vertam krašto žmogui būtų sukakę 90 metų.

Deja, šio gimtadienio muziejininkas taip ir nesulaukė. O niekam neatėjo į galvą jį ir paminėti. O juk Petras Kazlauskas ne tik muziejininkas, jis – mokytojas, Sąjūdžio aktyvistas, 1995-1997 m. Birštono miesto tarybos narys.

Gimė jis 1926m birželio 21 dieną Marijampolės apskrities Gelčių kaime gausioje penkių brolių ir trijų seserų suvalkiečio vidutinioko šeimoje. Baigęs „Žiburio“ gimnaziją,aukštąjį išsilavinimą įgijo Vilniaus pedagoginiame institute. Specialybė : geografija ,fizinis lavinimas. Ketverius metus dirbo Butrimonyse fizinio lavinimo mokytoju ,o vėliau ir mokymo dalies vedėju.

Kai kurie ankstyvieji Petro Kazlausko mokymosi, darbo faktai reikalauja patikslinimų, remiantis archyviniais duomenimis. Artimiausiu laiku tai ir padarysime.

 „Jaunieji Jiezno partizanai“ Petro Kazlausko likime

 1952 m. Petras Kazlauskas nuvo nukreiptas dirbti Jiezno rajono Švietimo skyriaus inspektoriumi, o už pusės metų paskirtas Švietimo skyriaus vedėju. Tuo metu Jiezno vidurinėje mokykloje veikė gausi pogrindinė moksleivių organizacija. Jiems savo propagandinei veiklai labai reikėjo spausdinimo mašinėlės. Jie nusprendė ją pagrobti iš Jiezno rajono švietimo skyriaus, kuris buvo įsikūręs tuometinės mokyklos patalpose (dabartiniai K.Derliūno Pacų rūmai – V. K.).

Savo planus moksleiviai pogrindininkai įgyvendino 1953 m. birželio 13 d. Mašinėlę jie paslėpė Nemajūnų bažnyčios bokšte. Ja atspausdinti pogrindininkų atsišaukimai buvo platinami vežant juos dviračių rėmuose plačiame Jiezno rajone.

Tai, kad iš Švietimo skyriaus buvo pagrobta spausdinimo mašinėlė, atsakomybę turėjo prisiimti Švietimo skyriaus vedėjas. Jis buvo pažemintas pareigose ir paskirtas dirbti pedagoginio kabineto vedėju (LYK, f.K-1, ap.58, b.286608/3, p.64‒111).

1954 m. vasario 6 dieną Jiezno vidurinėje įvyko garsusis Jiezno mokytojų „prausimo“ posėdis, kuriame dalyvavo Švietimo ministerijos ir LLKJS vadovai. Posėdyje buvo aštriai kritikuotas ir paliktas be jokių karjeros galimybių buvęs Švietimo skyriaus vedėjas (KAA, f.R-1099, ap.1, b.16, l.100).
1954 m. P. Kazlauskas Jiezne vedė savo mylimąją Onutę ir 1955 m. persikėlė į Birštoną.

Čia jis 12 metų gyveno N. Silvanavičiaus vasarnamyje, tapo Birštono istorijos ir kraštotyros entuziastu.

Kartu su kurortologu V.Meška giliai pagrįstais argumentais įrodė,kad kurorto įkūrimo datą laikyti ne kurorto statinių metus 1854 ar 1856 metus, o pirmojo gydomojo mineralinio vandens poveikio ligoniams laiką-1846 metus.

1966 m. tas faktas tapo realybe – įvyko jubiliejinis kurorto 120-ųjų metinių minėjimas.

To minėjimo metu įvyko lemtingas Petro Kazlausko susitikimas su Kurortų valdymo tarybos pirmininko pavaduotoja medicinos reikalams Aldona Raudonikiene. Ši nurodė jam kelius, kaip kreiptis į valdininkus, kaip įrodyti muziejaus būtinybę. Muziejui steigti buvo skirta 20 000 rublių, paskirtas buvusios vasaros vilos „Ramunės“ pastatas.

Lietuvos archyvų fondai atskleidžia milžiniškas Petro Kazlausko pastangas dėl muziejaus įkūrimo. O kiek kreipimųsi į tuometinę Prienų rajono valdžią, į Kurortų valdymo Tarybą, į LTSR Ministrų Tarybą, į Kultūros ministeriją!

Jau 1967 m. balandžio 15 dieną Petras Kazlauskas institucijoms nurodo 136 muziejaus eksponatus. Tenka atkreipti dėmesį, kad 2012-2014 m. jau neteko sutikti Paverknių piliakalnyje rastų šukių, Prienų buvusios pirties koklio, Birštono centro maketo, 1961 m. Punios piliakalnyje rastų koklių nuolaužų, tai yra, kelių pirmųjų, legendinių eksponatų. Tikriausiai, buvo perduoti kitiems muziejams, o gal nurašyti? Visi kiti Petro Kazlausko surinkti eksponatai kiekvieną dieną traukia lankytojų akį, gaivina širdį ir lavina protą.

Petro Kazlausko gyvenimas, darbas muziejininku, mokytoju, įvairiapusė visuomeninė veikla verta plataus ir gražaus leidinio. Esu tik tyrinėtojas, bet manau, kad Birštono muziejus savo 50-mečio proga galėtų būti pavadintas Birštono Petro Kazlausko muziejumi. To garbus krašto žmogus tikrai nusipelnė.

Mielieji, su Birštono muziejaus pradžia, su Birštono muziejaus 50-mečiu!

 

Straipsnyje panaudotos Almanto Miliausko nuotraukos.

Istorikas Vytautas Kuzmickas

Taip pat skaitykite

6 komentarai

  1. Jūratė

    Aš noriu padėkoti, kad atsirado pagaliau žmogus garsiai prabilęs apie mylima pedagogą Petrą Kazlauską. Tai jo dėka aš be galo myliu BIRŠTONĄ, tai jo dėka mes mokinukai sulaike kvėpavimą klausydavomės muziejaus atsiradimo istorijos,kaip buvo renkami eksponatai su mokinių pagalba. Pasakojo mokytojas P.Kazlauskas kaip buvo sukurtas miesto ženkliukas toks mielas BANGINIUKAS, koks dizianeris dabartiniam banginiui iltis nupiešė aš niekaip nesuprantu,kodėl nepaliko tai ką visi mylėjo ir buvo priprate.

  2. Vytautas Kuzmickas

    Gerbiamoji,Jolita, pilnai atsakau už pateiktas nuorodas.Jeigu galėjo atsirasti kokios nors klaidelės tai manau šioje nuorodoje http://www.naujasisgelupis.lt/?p=1212 / Bet ,neatmeskime to,kad tame interviu ir Jūsų tėvelis galėjo suklysti.O visa kita ,Birštono muziejaus istorijos data,muziejaus įkūrimas,P.Kazlausko istorija Jiezne yra nepaneigiama.Šiaip ši tema , nėra man ypatingas domėjimosi ratas.Laukiau,kad kas nors prabiltų apie istorinę Birštono muziejui datą, garbų įkūrėją,bet pasirodo niekas tuo nesidomi,tiesiog miegama ir pramiegama. Ačiū,už specialiai reiškiamas išvadas,bet tai mane kaip tik drūčiai nuteikia daryti,tai ką kiti turėtų padaryti,bet nedaro. .Specialiai, iš esmės išstudijuosiu archyvinę medžiagą,turiu nemažai ir P.Kazlausko ,kaip inspektoriaus medžiagos ir kitos.Ją pateiksiu plačiai,kad tie kurie miega,pajudėtų.Tik konkurencija neša progresą.