Birštono muziejui – 50. Petro Kazlausko atmintis

P.Kazlauskas muziejuje su J.Paleckiu

P.Kazlauskas muziejuje su J.Paleckiu

Ši diena, ši kovo 6-oji svarbi jubiliejinė data ne tik Birštonui, bet ir visam mūsų regionui. Lygiai prieš 50 metų Birštono muziejaus vedėju buvo paskirtas mokytojas Petras Kazlauskas. Ilgą laiką muziejus buvo tuometinio Kauno istorijos muziejaus padalinys. Vėliau, 1995 m. Birštonui išėjus iš Prienų rajono administracinės priklausomybės ir tapus savivaldybės centru, ir muziejus tapo Birštono savivaldybės muziejumi.

Petras Kazlauskas ne tik įkūrė muziejų, bet ir surado, surinko pagrindinius eksponatus. Ir dabar jame eksponuojama ne mažiau 95 % Petro Kazlausko surinktos ir jau 50 metų eksponuojamos medžiagos (nekalbame apie N. Silvanavičiaus paveikslų kopijų ekspoziciją). Tai ir kurorto istorijos eksponatai, krašto žemdirbystės, amatų ir buities, dantų gydytojo I. Šablausko stomatologinio kabineto, Juozo, Jono ir Pauliaus Leonavičių tarpukario spaudos leidiniai, Birštono nuotraukų kolekcijos. O ką kalbėti apie apie vežiko Adomo Jurkulnevičiaus poilsiautojus iš Kauno ir atgal vežiojusią karietą, senąją valtį ir kitus eksponatus. Atsimenu, kaip mes, vietiniai mokinukai, sovietų laikais žavėjomės surinktais krašto gilios senovės eksponatais. Ir kaip jie patiko poilsiautojams ir turistams. Ne paslaptis, kad dirbdamas muziejuje 1967-1971 m., Petras Kazlauskas jam atidavė visą savo energiją ir rūpestį, jis tapo muziejininko pavyzdžiu, etalonu muziejininkams. Kaip yra ne kartą pabrėžęs individualiuose pokalbiuose, jis neretai vėliau ir pykdavo ant kai kurių darbuotojų už tingumą, entuziazmo ir kūrybinės ugnelės stoką, eksponatų netausojimą ir darbo imitavimą.

pastatas 1947m

Praeitais metais šiam garbės vertam krašto žmogui būtų sukakę 90 metų.

Deja, šio gimtadienio muziejininkas taip ir nesulaukė. O niekam neatėjo į galvą jį ir paminėti. O juk Petras Kazlauskas ne tik muziejininkas, jis – mokytojas, Sąjūdžio aktyvistas, 1995-1997 m. Birštono miesto tarybos narys.

Gimė jis 1926m birželio 21 dieną Marijampolės apskrities Gelčių kaime gausioje penkių brolių ir trijų seserų suvalkiečio vidutinioko šeimoje. Baigęs „Žiburio“ gimnaziją,aukštąjį išsilavinimą įgijo Vilniaus pedagoginiame institute. Specialybė : geografija ,fizinis lavinimas. Ketverius metus dirbo Butrimonyse fizinio lavinimo mokytoju ,o vėliau ir mokymo dalies vedėju.

Kai kurie ankstyvieji Petro Kazlausko mokymosi, darbo faktai reikalauja patikslinimų, remiantis archyviniais duomenimis. Artimiausiu laiku tai ir padarysime.

 „Jaunieji Jiezno partizanai“ Petro Kazlausko likime

 1952 m. Petras Kazlauskas nuvo nukreiptas dirbti Jiezno rajono Švietimo skyriaus inspektoriumi, o už pusės metų paskirtas Švietimo skyriaus vedėju. Tuo metu Jiezno vidurinėje mokykloje veikė gausi pogrindinė moksleivių organizacija. Jiems savo propagandinei veiklai labai reikėjo spausdinimo mašinėlės. Jie nusprendė ją pagrobti iš Jiezno rajono švietimo skyriaus, kuris buvo įsikūręs tuometinės mokyklos patalpose (dabartiniai K.Derliūno Pacų rūmai – V. K.).

Savo planus moksleiviai pogrindininkai įgyvendino 1953 m. birželio 13 d. Mašinėlę jie paslėpė Nemajūnų bažnyčios bokšte. Ja atspausdinti pogrindininkų atsišaukimai buvo platinami vežant juos dviračių rėmuose plačiame Jiezno rajone.

Tai, kad iš Švietimo skyriaus buvo pagrobta spausdinimo mašinėlė, atsakomybę turėjo prisiimti Švietimo skyriaus vedėjas. Jis buvo pažemintas pareigose ir paskirtas dirbti pedagoginio kabineto vedėju (LYK, f.K-1, ap.58, b.286608/3, p.64‒111).

1954 m. vasario 6 dieną Jiezno vidurinėje įvyko garsusis Jiezno mokytojų „prausimo“ posėdis, kuriame dalyvavo Švietimo ministerijos ir LLKJS vadovai. Posėdyje buvo aštriai kritikuotas ir paliktas be jokių karjeros galimybių buvęs Švietimo skyriaus vedėjas (KAA, f.R-1099, ap.1, b.16, l.100).
1954 m. P. Kazlauskas Jiezne vedė savo mylimąją Onutę ir 1955 m. persikėlė į Birštoną.

Čia jis 12 metų gyveno N. Silvanavičiaus vasarnamyje, tapo Birštono istorijos ir kraštotyros entuziastu.

Kartu su kurortologu V.Meška giliai pagrįstais argumentais įrodė,kad kurorto įkūrimo datą laikyti ne kurorto statinių metus 1854 ar 1856 metus, o pirmojo gydomojo mineralinio vandens poveikio ligoniams laiką-1846 metus.

1966 m. tas faktas tapo realybe – įvyko jubiliejinis kurorto 120-ųjų metinių minėjimas.

To minėjimo metu įvyko lemtingas Petro Kazlausko susitikimas su Kurortų valdymo tarybos pirmininko pavaduotoja medicinos reikalams Aldona Raudonikiene. Ši nurodė jam kelius, kaip kreiptis į valdininkus, kaip įrodyti muziejaus būtinybę. Muziejui steigti buvo skirta 20 000 rublių, paskirtas buvusios vasaros vilos „Ramunės“ pastatas.

Lietuvos archyvų fondai atskleidžia milžiniškas Petro Kazlausko pastangas dėl muziejaus įkūrimo. O kiek kreipimųsi į tuometinę Prienų rajono valdžią, į Kurortų valdymo Tarybą, į LTSR Ministrų Tarybą, į Kultūros ministeriją!

Jau 1967 m. balandžio 15 dieną Petras Kazlauskas institucijoms nurodo 136 muziejaus eksponatus. Tenka atkreipti dėmesį, kad 2012-2014 m. jau neteko sutikti Paverknių piliakalnyje rastų šukių, Prienų buvusios pirties koklio, Birštono centro maketo, 1961 m. Punios piliakalnyje rastų koklių nuolaužų, tai yra, kelių pirmųjų, legendinių eksponatų. Tikriausiai, buvo perduoti kitiems muziejams, o gal nurašyti? Visi kiti Petro Kazlausko surinkti eksponatai kiekvieną dieną traukia lankytojų akį, gaivina širdį ir lavina protą.

Petro Kazlausko gyvenimas, darbas muziejininku, mokytoju, įvairiapusė visuomeninė veikla verta plataus ir gražaus leidinio. Esu tik tyrinėtojas, bet manau, kad Birštono muziejus savo 50-mečio proga galėtų būti pavadintas Birštono Petro Kazlausko muziejumi. To garbus krašto žmogus tikrai nusipelnė.

Mielieji, su Birštono muziejaus pradžia, su Birštono muziejaus 50-mečiu!

 

Straipsnyje panaudotos Almanto Miliausko nuotraukos.

Istorikas Vytautas Kuzmickas

Taip pat skaitykite

6 komentarai

  1. Vytautas Kuzmickas

    Ir netgi jeigu minėtoje nuorodoje,paties P. Kazlausko interviu(GAL JIS PATS SUKLYDO?) yra kokių klaidelių,tai jau tikrai,ne paneigia to fakto,kad vakar buvo Birštono muziejaus gimtadienis.tik kodel apie tai neprabyla tie,kuriems tai reikia prabilti… Keista,bet tai ir yra ,kitoji nematomoji Birštono pusė

  2. Vytautas Kuzmickas

    Gerbiama ponia,Jolita,Jūsų kritika(iš tiesų čia ne man reikėtų raudonuoti) suteikė jėgų surinkti optimaliausią medžiagą apie Jūsų tėvelį ir ją paskelbti,net jeigu niekam to ir nereikia.Aš tai padarysiu.

  3. Vytautas Kuzmickas

    http://www.naujasisgelupis.lt/?p=1212 Štai pasiskaitysite šitą straipsnį ir supraite.Tai buvo JŪSŲ TĖVELIO INTERVIU..Už archyvines nuorodas atsakau,už minėtą nuorodą ne.Tai ne problema,aš susirasiu archyvinę medžiagą ir ją peržiūrėjęs patikslinsiu.Problemos yra kitos : pirma apie Petrą Kazlauską prabilau,kai niekas kitas nesugebėjo tai padaryti net šią dieną laukiau,kad kažkas prabils.Tad teko pasinaudoti ta klaidinga nuoroda. Bet niekam tai nerūpi..iR KNYGĄ TURĖTŲ PARAŠYTI IR MUZIEJŲ JO VARDU PAVADINTI,.MIEGAMA.Antra,imantys interviu,ir po to pateikiantys medžiagą,turėtų būti atsakingesni.Trečia,Jūs miela ponia ,turėjot, savo tėvelio įprasminimu pasirūpinti.Ketvirta,,JEIGU TURINT OMENYJE IR TĄ KLAIDINGĄ NUORODĄ,mano ,pagrindinis tikslas buvo ,kad šia asmenybe susidomėtų,kad,žmogus ,prieš 50-etų įkūręs muziejų, būtų pradėtas vertinti,.Tai juk neeilinis įvykis.Man Jūsų čia specialiai išreikštasa komentaras suteikia jėgų optimaliai atskleisti P

  4. Jolita Kazlauskaitė-Ruželienė

    Gerbemasis iš kur ėmėte šias nuorodas rašydamas apie mano tėtį labai daug melo,skaudu skaityti,tik viena tiesa,kad jis buvo itin atsidavęs muziejui ir aš ten gaug laiko leisdavau laiko ir labai geri prisiminimai.Kas liečia biografiją labai didelė neteisybė.