Dviračio tako pabaiga….
Vacys Staknys
Liepos 3 d. Birštono Savivaldybės tarybos posėdyje buvo priimti sprendimai, kurie ne tik duos pradžią „komunizmo eros“ kurorte pabaigai, bet ir sukurs mieste „rezervatus“ rūkantiems.
Tarybos posėdis prasidėjo naujai išrinktų seniūnaičių pristatymu. Merė Nijolė Dirginčienė palinkėjo išrinktiesiems kartu su savivaldybės institucijomis padaryti gyvenimą savivaldybėje dar patrauklesnį.
Taryba vykdo savo pažadą ir už praeitus laikotarpius neatleidžia fizinių asmenų nuo rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Šiame posėdyje keturi prašytojai išgirdo aiškų „ne“.
Taip pat buvo duotas aiškus signalas Miesto tvarkymo tarnybai mažinti neapmokestinamų paslaugų gyventojams kiekį (žolės pjovėjams savo valdose reikės pamąstyti, kur dėti nupjautą žolę).
Tarybos nariai taip pat pritarė sprendimui leisti keturioms šeimoms, nebegalinčioms pretenduoti į socialinį būstą, nes jų materialinė padėtis pagerėjo, toliau gyventi šiuose butuose, bet mokėti už juos rinkos nuomos kainą.
Po Tarybos sprendimo išplėsti nerūkymo zonas kurorte ir visoje savivaldybėje (Centrinis miesto parkas, sporto, vaikų žaidimų aikštelės, Nemajūnų dienos centras, maudynių vietos prie tvenkinių ir t.t.) rūkantiesiems bus kuriami savotiški „rezervatai“, kur jie galės „patrucinti“ save, bet ne aplinkinius. Buvo nutarta prie ženklų, draudžiančių rūkyti, pastatyti informacines lentas su nuorodomis, kur tai galima daryti.
Taryboje vėl įsiplieskė diskusija dėl kelto darbo ir nemokamo žmonių kėlimo per Nemuną. Stanislovas Martinaitis teigė, jog žmonės skundžiasi, kad nuo 14 iki 17 val. keltas nekursuoja ir tai sudaro nepatogumų. Birštono MTT direktorius Algirdas Kederys paaiškino, jog kelto grafikas (keturi perkėlimai iki 14 val. ir keturi perkėlimai po 17 val.) buvo suderintas su visomis suinteresuotomis šalimis, atsižvelgiant į dviejų darbuotojų darbo laiko trukmę.
Dar kartą buvo paliestas apmokėjimo už kelto paslaugas klausimas. Šį kartą ir merė N. Dirginčienė neprieštaravo, kad būtų įvestas mokestis už perkėlimą per Nemuną turistams, bet vis dar laikosi nuomonės, jog vietos gyventojai turi teisę keltis nemokamai.
Nemažai triukšmo sukėlė Birštono kultūros centro direktoriaus Zigmo Vileikio prašymas patvirtinti įkainius už maketavimo ir spausdinimo darbus, kurie bus atliekami centro darbuotojos kitoms įstaigoms bei asmenims.
Deja, merė ir kai kurie Tarybos nariai pasisakė prieš tai, kad už siūlomas paslaugas mokėtų savivaldybei pavaldžios biudžetinės įstaigos. Merė N. Dirginčienė teigė nesuprantanti, kodėl specialistės darbo metu atliekami darbai turi būti apmokami papildomai. Savivaldybės vadovė tikino, jog neleis, kad biudžeto lėšos keliautų iš vienos įstaigos kišenės į kitą.
Iš tiesų, diskusijoje nuskambėję teiginiai rodo, kad Birštono savivaldybėje vadovų pastangos uždirbti įstaigai papildomų lėšų, išnaudojant turimą žmogiškąjį ir techninį potencialą, laikoma nepadoriu veiksmu.
Kiekviena šalies įstaiga, nesvarbu, kam pavaldi, už atliktus darbus turi gauti atlygį. Štai, bet kokia įstaiga, nuomojanti mokyklinį autobusiuką, sumoka už tai. Tai kodėl už atliktą intelektualų darbą įstaiga negali gauti papildomų pajamų? Būtent įstaiga, o ne konkretus darbuotojas.
Niekas nesako, jog biudžetinės įstaigos negali būti partneriai, organizuojant vieną ar kitą renginį. Realybėje taip ir yra, bet kiekviena afiša, kopija kainuoja ir nemažus pinigus. Bet ar tai kam nors įdomu?
Diskusija parodė, jog Birštone daug ir garsiai kalbama apie taupymą ir iniciatyvą, bet visada atsiranda „neliečiami“ ryšiai, kurie griauna nusistovėjusią harmoniją.
