•  

     

     

     

Birštono istorija: istorinė tiesa ar tik įvaizdis rinkodarai?

download (1),1896 VAIZDAS

Istorija – tai mokslas, kuriuo visuomet bandė manipuliuoti politikai. Sovietiniais laikais gan dažnai ji buvo bolševizmo, vėliau komunizmo „klasių kovos teorijos“ aptarnautoja arba bent tyli sąvadautoja. Nepriklausomybės laikais ten, kur nėra subrendusios, aktyvios pilietinės visuomenės, principingai ir profesionaliai mąstančių istorikų, ji dažnai „suskystinama”, „sumarketinguojama“, panaudojant ne faktų ir dėsningumų visumą, o tik paskirus, tarpusavyje nesusietus faktus, tinkančius vienam ar kitam kažkokiam valdžios pasišlovinimui…
Prieš metus konsultavau dailės žmones, ruošiančius panoraminius paveikslus apie Birštoną. Jiems palinkėjimas buvo vienas: nepersistenkit, neprikurkit to, kas po 20 ar 50 metų atrodys juokinga. Nes ir viduramžiais Birštonas buvo ne Trakai ir ne Kaunas, ir net ne Punia, nes tikrai „Vytauto Didžiojo medžioklės ragas nekvietė į medžioklę Birštone Europos karališkų šeimų narių“ (karlsoniškas išsigalvojimas Birštono savivaldybės tinklapyje – V. K.).
Deja, nei Stiuartai, nei Lankasteriai, nei Habsburgai, nei Burbonai, nei Saksai ne tik Birštone, bet ir Vilniuje nesilankė. Dvaras, nedidelė pilis valdovams pasislėpti nuo didelės viešumos, nuo ligų. Ir tos medžioklės čia buvo labai jau retos, pagrindinai jos vykdavo Mozūrijoje.

image_2021-03-25_233749
Ir Birštoną valdovai lankė kaip ir kiekvieną dvarą, kurių apsčiai daug turėjo. Mielieji, sakiau, nekurkite mitų, nes jie visada žlunga. Keisis politinė struktūra, ateis į valdžią giliau ir tolerantiškiau mąstantys žmonės, jie nenorės mitų ir legendų. Jie norės istorinės tiesos. Istoriją kūrybiškai ir nuosekliai turi įvertinti istorikai, bet ne politikai.

Žvelgiu į Birštono istorinės minties šventovės tinklapį, jame jau daugiau kaip treji metai, nuo 2018-ųjų, pasigendu svarbiausių Birštono istorijos datų. Juk jos labai svarbios, o ypač karantino laikotarpiu bent virtualiai puoselėjant Birštono istorinę atmintį. Sakralines vertybes, XX a. istorinius kataklizmus labai išradingai puoselėja Birštono sakralinis muziejus. Kartais vieną kitą datą užrašo Birštono viešoji biblioteka. Tenka pripažinti, kad nuosekliausiai šiuo metu Birštono daugiaplanį istorijos foną pateikia Birštono turizmo ir informacijos centras.

Nuotrauka 2

Ir visgi pateiksiu datas, kurios buvo užmirštos:

1) 100 metų nuo Birštono kurorto atkūrimo pradžios. Nuo 1921–1940 m. Birštono kurortas buvo atkurtas, jau 1939 m. pasiekė tų metų geriausių Europos kurortų lygmenį. Birštono karališko kurorto koncepciją nuo 1933 m. puoselėjo kurorto direktorius Balys Matulionis. Mūsų dienomis tai užmiršo pažymėti kai kurie politikai ir nuopelnus prisiskyrė sau.

2) Birštonistikai, visuminio mokslo apie Birštono istoriją, papročius, kurortologiją, pradžiai – 160  metų. Prieš 160 metų Birštono kurortas buvo apibendrintas ne laikraščių eilutėmis, o konceptualiai apibendrintomis studijomis.

3) 1941 m. Birželio sukilimui – 80 metų. 

4) 1831 metų sukilimui, aktyviai pasireiškusiam tiek Birštone, tiek apylinkėse, – 190 metų.

5) 140 metų nuo vieno Birštono kurorto steigėjų, 1831 ir 1863 m. sukilimų už Tėvynę ir laisvę aktyvaus dalyvio Adomo Bartoševičiaus mirties ir 230 metų nuo jo gimimo (1790 m. gruodis)

Visus šiuos svarbius įvykius, besiremdami naujausia medžiaga nušviesime krašto spaudoje.

Birštono kurorto istorijos pradžia: 1846-ieji ar 1854-ieji?

Šiuo metu tenka stebėti socialinėje žiniasklaidoje apsibrėžiant rėmeliu: „Birštono kurorto įkūrimui – 175“.
Valio, kuo daugiau švenčių, tuo įdomiau gyventi… tik ne karantino sąlygomis. Nenoriu neigti šios šventės, bet visus skaitytojus kviečiu į ją pažvelgti kritiškai. O neišvengiamai viską į vietas sudėlios nieko nepamirštantis, nieko neužmirštantis įvertinti laikas.

Tiek XIX amžiaus antroje pusėje, tiek tarpukariu Birštono kurorto įkūrimas buvo argumentuotai siejamas Rusijos vidaus reikalų ministro Dimitrijaus Bibikovo 1854 m. lapkričio mėnesio potvarkiu veikti Birštono kurortui. Šiuo potvarkiu buvo užtikrinama parama kurorto statyboms, reklama visoje Rusijoje, sanitarinė inspekcija, kurorto apsauga. Šį potvarkį išsamiai pateiksime kitu formatu.

Kurorto steigimu rūpinosi gydytojas Benediktas Balinskis ir Panemunės dvarininkas, turėjęs verslininko gyslelę, Adomas Bartoševičius. Kunigo Sorokos šioje kompanijoje jau nebuvo, jis 1847 m. buvo perkeltas į Telšius..

Tiek Birštono savivaldybės, tiek Birštono muziejaus portaluose kalbama apie kažkokias Rusijos biurokratines kliūtis, steigiant kurortą. Jų tuo metu išties nebuvo. Tuo metu idėjos realizavimas užtrukdavo iki 8 metų, kai dabar kartais net 15 ir daugiau metų. Vilniečių, Vilniaus medicinos draugijos narių koncentruotomis pastangomis buvo atlikti visi reikiami moksliniai tyrimai:
1851 m. profesorius M. Abichtas nustatė, kad Birštono mineralinio vandens atsargos yra gausios. Medicinos inspektorius daktaras Povstanskis pabrėžė, kad mineralinis vanduo efektyvus gydant ligonius. O vaistininkas Kuševičius ištyrė, kad šaltiniai savo chemine sudėtimi prilygsta Druskininkų mineraliniams šaltiniams.

Kurortas buvo įsteigtas 1854 m., prasidėjo jo augimas.

O kuo čia dėti 1846 metai? Stakliškių kurorto gydytojas atsiuntė į Birštoną savo tetą, kuriai nepadėjo Druskininkų mineraliniai šaltiniai, o Birštone ji pasveiko. Dar anksčiau, 1840 m., panaudojusi Birštono mineralinius šaltinius pasveiko Halicka, Birštono seniūnijos laikytojo žmona, gyvenusi Paprienėje. Tuo pat metu savo žmoną Birštono mineraliniais vandenimis išgydė vilnietis gydytojas Jonas Sabaliauskas, vėliau gyvenęs ir miręs Nemajūnuose. Tie faktai yra ne kurorto įkūrimas, o tik mineralinių šaltinių gydomųjų savybių pastebėjimas.

Kurorto įkūrimo šiais faktais nelaikė nei didieji gydytojai Jurgis Venckūnas, nei Balys Matulionis. O Didžiojoje viloje iki 1934 metų buvo kurorto įkūrimą simbolizuojantis akmuo su iškaltu užrašu „1854“.

Kurorto įkūrimo datą paskyrė politikai, o nenustatė istorikai. 1966 m. birželį prieš „Tulpėje“ vykusį posėdį suteikiant Birštonui respublikinio pavaldumo teises, Vykdomojo komiteto pirmininkas A. S. Zinkevičius Birštono muziejaus kūrėjui Petrui Kazlauskui pavedė surasti Birštono istorijos datą, kuri derintųsi prie skaičiaus „6“.
Partijos ir valdžios nurodymą reikia vykdyti! Tiko tik viena data – „1846“. Ją politikai nusprendė padaryti Birštono kurorto įkūrimo data. O iškilmingas susirinkimas net buvo pavadintas „Birštono kurorto įkūrimo 120-etis.“ Taigi, politikai „įkūrė“ Birštono kurortą. Būtų susirinkimas vykęs 1970 m., būtų pasirinkta 1840 metų data. Tik, deja, šis „įkūrimas“ jokiu dokumentiniu aktu nepagrįstas. Druskininkai ir Palanga gana išmintingai ir moksliškai pasirinko jų kurortų įkūrimo datas.

Druskininkai

Druskininkų valdžia ir muziejininkai kurorto įkūrimo datomis laiko dvi: 1) 1794 m., kai karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis kurortą paskelbė gydomąja vietove; 2) 1837 m., kada Rusijos caro Nikolajaus I-ojo įsaku Druskininkai paskelbti mineralinių šaltinių kurortu. Būta ir čia „saviveiklinio gydymosi“, būta nemažai vietinių besigydžiusių žmogelių Suraučių, gydytojų Suručių, net istorikas T. Narbutas pasveiko. Bet kvalifikuotų Druskininkų muziejininkų, kartu ir valdžios nuomonė yra principinga: kurortas įkuriamas valdžios sprendimais, suteikiančiais galimybę turėti visą gydymo infrastruktūrą ir gydymo personalą. Reikia tik mokytis iš Druskininkų muziejininkų, kurie yra surinkę visus kurorto dokumentus iš Peterburgo, Maskvos, Varšuvos archyvų ( https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1215461/druskininku-istorijos-vingiai-karves-atradejos-ir-pilsudskio-romanas-su-nudistu-parko-ikurejahttps://lt.wikipedia.org/wiki/Druskininkai)

Palanga

Šis kurortas savo vystymąsi sieja su dvejomis istorinėmis kurorto datomis: 1) 1933 metais, kada Palanga įgijo  miesto ir kurorto teises, ir 2) 1952 m., kai sovietai suteikė kurorto teises. 19 grafų Tiškevičių gydomosios maudyklės ir jų gertas sūrus vanduo niekur neminimi (https://lt.wikipedia.org/wiki/Palanga).

Birštono kurorto įkūrimo problematiką bandėme kelti dirbdami Birštono muziejuje, tačiau mums buvo atsakoma Vladimiro Visockio dainos apie žirafą tekstu…

Bus daugiau –Vytautas Kuzmickas, istorikas

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti