Birštone svarstytos Lietuvos Žaliosios architektūros perspektyvos

Birštono miesto savivaldybė kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto architektūros fakulteto dėstytojais organizavo seminarą, kuris yra Pasaulio žaliųjų pastatų savaitei skirtų renginių ciklo dalis. Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė seminaro dalyviams pristatė Birštono miesto raidos ir plėtros perspektyvas.

Kaip teigė VGTU Architektūros fakulteto prof. Gintaras Stauskis, vienas iš seminaro organizatorių, kiekvienais metais pasaulinė organizacija World Green Building Council organizuoja Pasaulio žaliųjų pastatų savaitę, susidedančią iš renginių ciklo, kurio metu keičiamasi gerosiomis praktikomis.

Žalioji savaitė Lietuvoje buvo pristatyta LR Seime, o Birštone surengtas  Žaliosios architektūros perspektyvų Lietuvoje seminaras prasmingas tuo, kad jame dalyvavo ne tik VGTU dėstytojai ir studentai, bet kitų mokslo įstaigų studentai, baigiamiesiems darbams pasirinkę Birštono situacijos analizę. Seminaro metu VGTU Urbanistikos katedros studentė Elžbieta Bortkevič pristatė bakalauro baigiamojo darbo projektą „Birštono miesto centrinės dalies urbanistinė regeneracija: analizė, įžvalgos“.

Kraštovaizdžio architektė Vaiva Deveikienė, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkė, skaitė pranešimą „Kraštovaizdžio architektūros sprendiniai – aplinkos tvarumui“, kuriame buvo nagrinėjami žaliosios architektūros, kaip kraštovaizdžio dalies, aspektai ir pateikiama Lietuvos ir užsienio patirties lyginamoji analizė.

Žaliosios architektūros aspektus, pasitelkus Lietuvos ir kitų Europos valstybių patirtį, seminare nagrinėjo architektas Vladas Misius, dirbantis VGTU Urbanistikos katedroje, o Žaliosios architektūros sprendinių įgyvendinimo teisinę aplinką, svarstydamas, ar įstatymai sudaro tam geras sąlygas, aptarė dr. Jonas Jakaitis, VGTU Architektūros instituto atstovas. Tvarios aplinkos kokybinio vertinimo metodikas architektūros praktikoje ir perspektyvas, lygindamas Lietuvos ir Europos šalių patirtį, pristatė dr. Gintaras Stauskis, dėstantis VGTU Urbanistikos katedroje.

Rugsėjo mėnesį VGTU studentai, vadovaujami G. Stauskio, lankėsi Birštono savivaldybėje ir aptarė akademinio eksperimento galimybes, suteikiančias studentams atlikti urbanistinės plėtros projektus ir praktiškai prisiliesti prie miesto urbanistinės erdvės planavimo.

Pristatydamas šį akademinį eksperimentą, G. Stauskis pasakojo, kad penkios VGTU katedros paskelbė studentų baigiamųjų darbų temas, susijusias su Birštono miesto esamos padėties analize, kuri gali būti naudinga ir akademiniu, ir kurorto plėtros požiūriu.

Tiesa, minėti studentų darbai yra daugiau techninio pobūdžio, pav. „Rekreacinis kompleksas gamtinėje aplinkoje“, tačiau studentų darbams vadovaujantis dėstytojas mano, kad šie darbai gali padėti pritraukti verslo investicijas, skatinti ECO turizmą (dviračių takų plėtrą) kaimiškoje teritorijoje, atverti kitokį požiūrį į kultūrines, viešąsias erdves ir prisidėti prie Birštono kurorto vizijos sklaidos. Taip pat pripažinta, kad būtina derinti teorinį ir praktinį požiūrį, pavyzdžiui, į kurorto daugiabučių, kurie yra geros kokybės, atnaujinimą. Norėtųsi, svarstė Urbanistikos katedros studentai, kad juos modernizuojant, nenukentėtų miesto stilistika.

Pažymėtina tai, kad didžiąją dalį kurorto teritorijos sudaro architektūrinis urbanistinis draustinis, todėl manoma, kad centrinėje – istorinėje miesto dalyje gali būti kuriama ramybės oazė, palaikomi istoriniai branduoliai. O kitur – statoma šiuolaikinė architektūra ir vystomas XXI a. kurortas.

G. Stauskis svarstė, kad atsižvelgiant į kurorto specifiką ir jame gyvenantį jaunimą, sutartinis savivaldybės ir VGTU bendradarbiavimo dokumentas tampa aktyviu ir dėl ECO miesto projekto. Urbanistikos katedros dėstytojas ir studentai sutiko, kad Birštonas, kaip sanatorinis kurortas, yra labai patrauklus ir perspektyvus dėl geografinės padėties ir erdvės, taip pat dviračių takų išdėstymo, todėl būtina mąstyti ir apie architektūrinio stiliaus, apšvietimo, atstatymo ir stilizavimo dermę.

 

Birštono savivaldybės informacija

 

Nuotraukų autorius: Ramutis Gustaitis

Taip pat skaitykite