Šie metai – respublikinio konkurso „Pora už poros“ laikas. Šis konkursas, rengiamas kas ketveri metai, yra puiki proga liaudies šokių mėgėjams ir propaguotojams parodyti savo pasiekimus, pasimokyti iš labiau patyrusių. Regioninis „Pora už poros“ turas jau šį savaitgalį vyks Birštone, o respublikinio vieta – Prienai. Kaip sakė Lietuvos liaudies kultūros centro vyriausioji specialistė Gražina Kasparavičiūtė, renkantis renginio vietą lemiamas veiksnys buvo šeimininkų svetingumas ir, žinoma, sąlygos. Tiek Prienai, tiek Birštonas yra Lietuvos vidurio miestai, į kuriuos patogu atvykti aplinkinių vietovių žmonėms. Be to, pasak G. Kasparavičiūtės, kultūros centruose geros scenos, o šeimininkai pasiruošę svetingai priimti atvykstančiuosius ir jais deramai pasirūpinti.
Konkursas „Pora už poros“ – tai dar vienas pasiruošimo respublikinei Dainų ir šokių šventei etapas. Kiekvienas kolektyvas ruošia vieną privalomą šventės šokį, tad tai proga išbandyti save scenoje, pamatyti trūkumus ir juos taisyti. Žinoma, anot G. Kasparavičiūtės, šokėjai dalyvauja ne tik šiame, bet ir kituose konkursuose, tad savo programą jie turi progą išmėginti ir patobulinti ne kartą. Kiekviename „Pora už poros“ konkurse ir galima pastebėti tą tobulėjimą, meninio lygio kilimą, kas labai džiugina liaudies šokių mylėtojus. Be to, tokie renginiai – tai galimybė jauniems kolektyvams pasimokyti iš vyresniųjų, o patyrusiems – dar labiau pasitempti. Kaip pastebi G. Kasparavičiūtė, be konkurencijos, tarp šokėjų vyrauja ir draugiška atmosfera, nes po konkurso daug diskutuojama, dalijamasi patirtimi ir patarimais, ir viskas vyksta labai geranoriškai.
Ypač džiuginantis reiškinys, teigia G. Kasparavičiūtė, yra vis gausėjantys vyresniųjų (30 – 40 metų) žmonių kolektyvai. Nežinia, ar sunkus laikas, ar noras dažniau susitikti su bendraamžiais, atsipalaiduoti nuo įtampos, tai skatina, tačiau itin malonu matyti šių šokėjų pastangas ir aktyvumą. Tai pastebėjo ir Birštono kultūros centro meno vadovė Virginija Bankauskienė. Anot jos, reikia džiaugtis, kad žmonės iš viso ateina šokti, aukodami savo laisvalaikį, kad liaudies šokių tradicijos jau daugelį metų gyvuoja ir yra vis labiau puoselėjamos, kad ir jaunimas noriai mokosi tame dalyvauja. Tačiau pastaruoju metu V. Bankauskienė pasakoja sulaukusi nemažai naujokų į vyresniųjų kolektyvą – čia atėjo kelios Adamonių šeimos kartos, prisijungė gimnazijos vadovai, kas labai nudžiugino jų mokinius. Ir svarbiausia, pasak vadovės, kad daugelis jų niekada nešoko, bet šių žmonių uždegantis noras išmokti bei didžiulės pastangos kelia pagarbą ir susižavėjimą.
Prieniškiams ir birštoniškiams kultūros darbuotojams konkurso „Pora už poros“ organizavimas – didelis iššūkis, su kuriuo jie tikisi kuo geriau susidoroti. Ir jiems, ir šokėjams, ir jų vadovams teks nemaža rūpesčių našta maloniai priimti svečius, jiems visokeriopai padėti. Kolektyvų pasirodymai šiame konkurse irgi ne mažiau svarbūs, tačiau, pasak V. Bankauskienės, žmonės tam nusiteikę, o jei ir nepavyks laimėti apdovanojimų, nors ir nelabai smagu, bet bus aišku, kiek ir ko dar reikia pasimokyti. Šokių kolektyvai, atvyksiantys į konkursą iš įvairių Lietuvos vietovių, kiekvienas savaip išskirtinis ir stiprus, tad šeimininkams, pasak Prienų kultūros ir laisvalaikio centro baletmeisterio Dariaus Žilinsko, teks pasistengti, jei norės pasiekti aukštesnių rezultatų. Tačiau prieniškiams šokėjams ir kultūros darbuotojams, anot direktoriaus pavaduotojos Ligitos Gedminienės, tai toli gražu ne pirmas didelis konkursas, nors, žinoma, jaudulys bus. O kol kas – visi dirba, tobulindami šokius ir ruošdamiesi gausaus svečių būrio priėmimui.
