• Skelbimas Prienu krasto svente A1   2022

Biokatilinės statybai – ypatingas dėmesys

IMGP8951Šilumos energijos tema neišnyksta iš respublikinių laikraščių publikacijų ir radijo ir televizijos laidų.

Tiesa, daugiausiai eskaluojamos šilumos kainos Vilniuje, Kaune ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose. Bet apie lyderius šioje srityje – „Prienų energiją“ ir Prienus – užsimenama prabėgomis.

Taip jau atsitiko, jog prieš 15 metų Antano Gustaičio vadovavimo rajonui laikais buvo nutarta šilumos ūkį perleisti į privačias rankas. Visi džiaugėsi, jog pavyko pritraukti investuotojus, o ir kaina pradžioje džiugino. Dabar jau senokai džiugesio nėra, nes Prienai dažniausiai „pirmauja“ šalyje teikiamos šilumos kaina. Štai ir dabar mes „lyderiai“.

Idėja Prienuose statyti biokatilinę jau sugebėjo apaugti samanomis. Pirmiausiai įsiplieskė priešprieša tarp šilumos ūkio nuomininkų ir savivaldybės, paskui buvo laukiama, kada Vilniaus protingieji leis konkursuose dalyvauti ir gauti paramą savivaldybės valdomoms įstaigoms.

Kodėl reikėjo laukti? Atsakymas labai paprastas. Prienų valdantieji ir „Prienų energijos“ vadovybė nesurado bendros kalbos ir buvo „iškastas karo kirvis“. Politikai beveik vieningai nutarė, jog pasibaigus šilumos ūkio nuomos terminui, jis bus grąžintas į AB „Prienų šilumos tinklai“ globą. Toks politinis sprendimas diktavo ir rajono savivaldybės administracijos veiksmus. O laikas ėjo. Ir kai atrodė, kad jau aukštų kainų tunelio gale blykstelės šviesa, prasidėjo neįvykusių viešųjų pirkimų konkursų epopėja. Kol pagaliau, praeitais metais, skelbtas ketvirtasis konkursas įvyko ir prasidėjo statybos.

Per ėjimo statybų link laiką ne viena rajono politinė jėga naudojo šilumos kortą ir savo tikslams pasiekti. Antai, prieš ketverius metus Vytauto Kamblevičiaus vedami „tvarkiečiai“ iš tribūnų garsiai kalbėjo, jog tik ateis į valdžią – iškart sumažės šilumos kaina. Praėjo 4 metai. Kaina kaip buvo viena didžiausių šalyje, taip ir liko.

Politikai taip pat dėjo visas pastangas, kad mieste neatsirastų privačių šilumos gamintojų. „Prienų energijos“ siūlymai statyti biokatilinę buvo nepriimtini, nes, pasak rajono politikų, buvo surišti su šilumos ūkio nuomos termino pratęsimu. Kitų privačių struktūrų bandymai pastatyti biokatilinę taip pat buvo blokuojami.

Dabartinis biokatilinės projekto užsakovas AB „Prienų šilumos tinklai“ į statybas žiūri labai atsakingai. Kiekvieną penktadienį statybos vietoje vykdomi pasitarimai, kuriose dalyvauja visos suinteresuotos pusės.

Nors naujienų portalo kvitrina.com turima informacija leidžia daryti prielaidą, jog vykdomi darbai atsilieka nuo nustatyto grafiko, „Nest Baltija“ atstovas Vygandas Labanauskas tvirtina, jog projektas bus įgyvendintas laiku ir kovo mėnesį bus atlikti pirmieji katilinės įrangos bandymai.

Kokie nebūtų rangovų pažadai, jų darbus kontroliuoja ne tik darbų priežiūros specialistas Sigitas Siaurusevičius, bet ir AB „Prienų šilumos tinklai“ pasamdytas biokatilinių Lietuvoje pradininkas Aloyzas Citvaras.

„Nest Baltija“ atstovas tikino, jog artimiausiu laiku katilų ir pakurų montavimo aikštelėje padaugės dirbančių žmonių, todėl nerimauti dėl terminų nėra pagrindo. Tiesa, kiekvieno mėnesio pabaigoje biokatilinės statybos eiga aptariama ir savivaldybėje.

O kol kas Vyriausybei garsiai trimituojant, jog iš Rusijos perkamos dujos atpigo, šilumos kaina turi įprotį kilti. Štai sausio mėnesio Kainų komisijos duomenimis, Prienuose 1 kwh teikiamos šilumos energijos kainuoja 9,75 eurocentų (33,66 cento) be PVM. Ir vėl „Prienų energija“ nurodo, kad didžiausią kainos dalį sudaro dujos.

 

Jonas Kavaliauskas 

Taip pat skaitykite

1 komentaras

  1. A

    Dabar jau kalbėkime ne apie biokatilinės statybą, o apie jos būsimos pagamintos šilumos kainą. Kokia ji bus? Kažkas juk turi turėti investicinį planą su kainos skaičiavimais. Kodėl tai neviešinama?

    Atsakyti

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti