Bibliotekos istorija – dalis Birštono istorijos

Gelbėkit vaikus

Birstono-viesoji-biblioteka

Bibliotekos istorija – dalis Birštono istorijos. Įdomi ir įsimintina, ji sugulusi metraščių, ataskaitų, straipsnių puslapiuose. Keletas įdomesnių faktų iš bibliotekų istorijos:

Po 1-ojo pasaulinio karo, per Nepriklausomybės laikotarpį, Birštono kurortas pamažu kilo iš griuvėsių, augo ir gražėjo. Gana spalvingas buvo tarpukario kurorto kultūrinis gyvenimas, vyko įvairios pramogos. Sezono metu parke grodavo orkestras, vakarais svetainėje – muzika ir šokiai. Buvo rengiami įvairūs koncertai, vaidinimai, organizuojamos ekskursijos po vaizdingas apylinkes.

Kurorte veikė ir keletas bibliotekėlių. Jas įsteigė ir išlaikė Lietuvių tautinės jaunuomenės „Jaunosios Lietuvos“ bei Šaulių sąjungos.

Šios bibliotekėlės buvo nedidelės, vadintos knygynais, bet jos sudarė galimybę žmogui perskaityti, kad ir keletą ar keliolika knygų ir vaidino toli gražu ne mažareikšmį vaidmenį.

„Jaunosios Lietuvos“ sąjungos „Birštono skyriaus (Prienų raj.) 36 knygų knygynas sudarytas 1932 metais. Skyriaus valdyba kreipėsi į Švietimo ministerijos knygų leidimo komisiją, „Spaudos fondą“ bei visuomenę, prašydama aukoti steigiamam knygynui knygų. Aukotojams buvo viešai dėkojama. 1933 metais knygyne buvo 64 knygos, 1934 metais – 102 knygos. 1934 metų pradžioje knygininku dirbo Vincas Miniauskas. 1935 metais skyriui skirta 50 knygų premija. 1938 metais knygyne buvo 270 knygų, pagaminta speciali spinta.“[1]

„Birštono Šaulių būrio biblioteka turėjo 168 tomus. 1932 m. užregistruoti 27 skaitytojai, jie perskaitė 97 tomus.“[2]

Kurorto parke 1930 m. veikė biblioteka. Jos veiklą, skurdžias patalpas ir netinkamą darbą plačiai aprašė iliustruotas literatūrinis žurnalas „Sėjos baras“, palygindamas biblioteką su Vokietijos kurortų bibliotekomis:

„Svetur kurortų administracijos anaiptol ne paskutinę vietą skiria tokioms kultūrinėms įstaigoms, kaip bibliotekoms arba skaitykloms. Pvz., Emse, Elstery arba Nauheime (Vokietijoje) administruojamuose rūmuose; dažniausiai šios įstaigos būva tuose pačiuose namuose, kuriuose esti kurhauzas, koncertams salės ir t. p. ten bibliotekų – skaityklų kambariai, kaip koki salionai, yra įrengti labai darniai ir patogiai: salės erdvios, šviesios, o esant vėsokam orui, visuomet šildomos. Pirmoj eilėj ant stalų tvarkingai išdėstyti vokiški dienraščiai, savaitraščiai žurnalai ir kiti, taip, kad vienu akies mostu matai žmogus vokiečių spaudos galybę ir bendrai spausdintam žodžiui teikiamą pagarbą. Gana daug yra kitomis kalbomis arba kitų valstybių periodinių spaudos organų, bet matyt tik tiek, kiek tą ar kitą kurortą svetimieji lanko. Knygų lobyno aš čia net neminėsiu.

Tylos dėliai, kad ateinanti bei išeinanti publika nekeltų kojomis bildesio, grindys nuklotos paprastais kilimais. Norisi įeiti į skaityklą, garderobe privalo palikti: paltą, lazdą, skėtį, kaliošus, kepurę; jokių pirkinių, pav. ryšulėlių, taip pat negali į skaityklą neštis. Suprantama, skaityklose niekas rūkyti nebando. Be to, kai kur yra vienas kitas staliukas su rašaline, plunksna bei presu; ir kas turi laiškui popierio, čia ramiai gali atsisėdęs parašyti. Šitokios įstaigos atviros ištisas dienas, visi kurortininkai gali skaitykla naudotis nemokamai“.

Čia (Birštone) biblioteka ir skaitykla įtaisyta yra apvalioj būdelėje. Sako, šioj būdelėj labai seniai, dar prieš Didįjį karą, totoriai pardavinėdavę kurortininkams kumisą.

Pagaliau nesvarbu, kada kokius daiktus čia pardavinėdavo, o svarbu tai, kad nūn ši patalpa visiškai netinka kilniam kultūros, kaip kad biblioteka bei skaitykla, reikalui. Viena, šis trobesys labai mažas, žemas. Stogo užlaidos – tarytum kokios skrybėlės bryliai, po kuriais kaip po milžiniško baravyko galva, galima laikinai nuo lietaus pasislėpti. Tačiau po šiuo stogu, šaltokam orui esant arba lyjant, atsisėdus knygų ar laikraščių ilgesnį laiką paskaityti, labai nejauku ir nepatogu. O į vidų šio trobesio, t.y. į „salę“, interesantų neįsileidžia, nes knygas p. bibliotekorius skaitytojams išdavinėja prasivėręs vieną langą. Šalia praveriamo lango yra prisegta mažiukė „špirgalka“, kad biblioteka kasdien atidara nuo 12-13 val. O kitoj vietoj aukščiau lango ant didesnio gabalo popieriaus yra iškaba „Biblioteka ir skaitykla“. Šiaip ar taip, betgi šitokis kultūrinės įstaigos kurorte įrengimas lietuviams garbės nedaro“.

Suprantama, mes negalime reikalauti, kad Birštone būtų panašiai įtaisyta biblioteka – skaitykla, kaip kad Emse arba Nauheime. Bet vis dėlto geriems norams esant by kurio viešbučio porą kambarių galėtų panašiai kultūrinei įstaigai pavesti – rašė „Sėjos baras“ 1930 m. Manoma, kad šią biblioteką įsteigė ir išlaikė ligonių kasos.

1936 m. priimtas Valstybės viešųjų bibliotekų įstatymas. 1937 m. išleistos Valstybės viešųjų bibliotekų įstatymui vykdyti taisyklės. Jos numatė, kad viešąsias bibliotekas steigia, aprūpina knygomis ir vedėją paskiria Švietimo ministerija, o patalpą skiria ir ūkines išlaidas padengia savivaldybė.

Susirūpinta viešosios bibliotekos steigimu Birštono kurorte. „Birštono valsčiaus taryba nutarė prašyti Švietimo Ministeriją miestely atidaryti viešą valstybinę biblioteką ir skaityklą. Šiai skaityklai patalpą pasižadėjo nemokamai užleisti šaulių būrys, o kurą ir šviesą duos savivaldybė. Organizacijos ir kultūringesnioji jaunuomenė laukia pastovios bibliotekos ir skaityklos, kur galėtų semti šviesos ir kultūros.

Valsčiaus savivaldybė nusipirko namą su dideliu sklypu. Name greitu laiku įsikurs savivaldybė, policija ir biblioteka – rašė „Lietuvos aidas“ 1938 m. gruodžio mėn.

Kauno apygardos ligonių kasos rūmai Birštone (1940 m.)

Kauno apygardos ligonių kasos rūmai Birštone (1940 m.)

Beveik po metų, 1939 m. rugpjūčio mėn., „Lietuvos aide“ išspausdintame straipsnyje „Birštono perspektyvos“, skaitome: „Birštono vasarotojai ir ligonys ypatingai pasigenda valstybės bibliotekos bei skaityklos. Pats miestelis nemažas, vienas didžiųjų kurortų su dideliu lankytojų skaičiumi ir ilgiausiu sezonu yra būtinas bibliotekos ir skaityklos.

Juoba Birštone ji reikalinga, nes čia suvažiuoja ne tik jaunuomenė ir pramogautojai, bet daugiausia ligonys, kurie nevisi domisi ruošiamomis pramogomis.

Laikraštis ir knyga daugeliui atstoja visas pramogas ir su jomis praleidžiama ištisas dienas.

Daugelis knygų į kurortą neatsiveža ir todėl vaikštinėja pas vietinius gyventojus ir skolinasi. Valstybinę biblioteką ir skaityklą Birštono kurorte būtinai yra reikalinga steigti.“

Tačiau savivaldybės viešoji biblioteka Birštone taip ir nebuvo įsteigta. Prasidėjo sovietinė okupacija, Antrasis pasaulinis karas.

Išlikusiuose dokumentuose teigiama, kad Birštono bibliotekos pradžia 1948 m. Statistinėje bibliotekos veiklos ataskaitoje įrašyta: bibliotekos fondą 1948 m. sudaro 3 022 egz. knygų. Vedėja – Bronė Feiferienė.

1979 m. biblioteka atšventė įkurtuves Kultūros rūmuose. Naujose ir erdviose patalpose įsikūrė abonementas, 40 vietų periodikos skaitykla, fonoteka, bibliografijos skyrius. Senosios patalpos suremontuotos. Jose liko vaikų literatūros skyrius ir įkurta Birštono mieto biblioteka Nr. 2. Buvo ruošiamasi tarpžinybinių bibliotekų centralizacijai, kuri Birštone taip ir liko neįvykdyta.

Naujas posūkis bibliotekos gyvenime 1993-ieji. Birštono miesto 1-oji ir 2-oji bibliotekos reorganizuotos, sujungiant jas į Birštono miesto viešąją biblioteką.

Gavus finansavimą iš Atviros Lietuvos fondo, atnaujinta fonoteka, įgyvendintas vienas iš originaliausių projektų Vaikų literatūros skyriuje – ,,Praleiskime dieną spalvų salose“.

2001 metais pradėtas formuoti elektroninis katalogas, bibliotekos lankytojams sudaryta viešos paieškos galimybė mūsų ir Lietuvos bibliotekų suvestiniame kataloge.

2003 metais įkurtas aljanso ,,Langas į ateitį“ – viešosios interneto prieigos centras.

2004 m. sukurta mūsų internetinė svetainė.

2000 m., po administracinės reformos prijungti trys kaimo filialai – Siponių, Nemajūnų, Birštono vienkiemio.

Prabėgę metai buvo turtingi gražių renginių, nuoširdžių susitikimų su knygų kūrėjais, įsimintinų parodų. Bibliotekos darbuotojų iniciatyva 1998 m. į Birštoną sugrįžo Poezijos pavasario šventė, 2002. m., bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu ir laikraščio „Gyvenimas“ redakcija, pradėti organizuoti vieno žymiausio filomato, gydytojo, memuaristo bei rašytojo Stanislovo Moravskio skaitymai.

Naujas bibliotekos istorinis etapas prasidėjo 2006 metais, kai baigėsi du metus trukę universalinės parduotuvės rekonstrukcijos, pritaikymo bibliotekai darbai. 2016 m. lapkričio mėn, atšventėme įkurtuves moderniame, šiuolaikiškame, renovuotame pastate. Šiandien Birštono viešoji biblioteka yra moderni kultūros įstaiga, išsiskirianti savo tradicijomis, projektais, kurorto kultūrinį gyvenimą paįvairinanti susitikimais su rašytojais, naujų knygų sutiktuvėmis.

Per metus bibliotekoje aptarnaujama daugiau nei 50 tūkst. lankytojų. Teikiamos paslaugos, aptarnavimo kokybė, turtingas spaudinių fondas, periodinių leidinių gausa, patogi lankytojams vieta – kurorto centrinė gatvė bei jaukios, šiuolaikiškos patalpos pritraukia į biblioteką ne tik birštoniečius, bet ir į kurortą atvykusius gydytis ar pailsėti žmones, ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių: Vokietijos, JAV, Latvijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Izraelio, Norvegijos ir kt. piliečius. Bibliotekoje ir birštoniečiai, ir kurorto svečiai randa ne tik reikalingų knygų, tradicinių, elektroninių, informacinių paslaugų, bet ir jaukią, patogią aplinką, paslaugius darbuotojus, todėl palankiai vertina biblioteką, jos teikiamas paslaugas.

 

2011 m. bibliotekoje lankėsi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji išsakė daug šiltų žodžių apie biblioteką. Anot jos, Birštonui ši biblioteka yra ,,didžiulis bendruomenės traukos, kultūros, net sveikatingumo centras“.

 

programa

 

2015 m. paskelbtame Savivaldybių viešųjų bibliotekų įvertinime pagal BIX metodiką, kurį organizavo LNB Bibliotekininkystės centras, Birštono viešoji biblioteka savo grupėje pelnė aukščiausią įvertinimą ir yra savo grupės lyderė pagal išteklius (paslaugas), naudojimąsi biblioteka, veiksmingumą ir plėtrą.

Biblioteka organizuoja kultūrinius renginius, paįvairinanius kurorto gyvenimą. Kasmet gausų klausytojų būrį sukviečia Poezijos pavasario šventė.

Tiek birštoniečių, tiek kurorte poilsiaujančių žmonių simpatijas pelnė – poezijos ir muzikos vakarai ,,Po žvaigždėtu vasaros dangum. Literatūriniai vakarai Birštone“, puoselėjantys lietuvių literatūrą, muziką, praturtintys ir suaktyvinantys kurorto kultūrinį gyvenimą, skatinantys renginių įvairovę Birštone.

Nuo 2008 m. rengiami projektai ir, bendradarbiaujant su Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje, organizuojama jau tradicine tapusi Europos dienos šventė, kuria į įvairias veiklas sutelkiama ir įtraukiama bendruomenė bei kurorte poilsiaujantys žmonės, skleidžiama naudinga informacija apie ES.

Jau 10 vasarų organizuojami skaitymai „Vasara su knyga“, kurių metu balsiai skaitoma bibliotekoje ir įvairiose netradicinėse kurorto erdvėse. Šiuose užsiėmimuose dalyvauja skirtingų socialinių sluoksnių vaikai ir jaunimas: birštoniečiai, skaitytojai, atvykstantys poilsiauti iš kitų miestų, sugrįžtantys atostogauti pas senelius iš kitų valstybių. Jau visų pamėgtais vasaros skaitymais stengiamasi skatinti vaikų ir jaunimo meilę knygoms, ugdyti jų skaitymo įgūdžius, kritinį mąstymą, kūrybiškumą, socializaciją.

2015 m. parengtas ir laimėtas „Bibliotekos pažangai 2“   projektas „Interaktyvi biblioteka – erdvė kūrybai ir atradimams“. Projekto tikslas – prisidėti prie kryptingo Birštono savivaldybės jaunimo kūrybiškumo, mokymosi, verslumo, bendruomeniškumo ir socialinių įgūdžių ugdymo, kuriant inovatyvias paslaugas jaunimui. Vykdant projektą, bibliotekoje jau įkurta: Draugų (bendravimo) erdvė, kurioje jaunimas gali leisti laisvalaikį kartu, bendrauti, organizuoti diskusijas, viktorinas, žaisti stalo žaidimus, skaityti knygas, panaudojant el. knygų skaitykles; Mokymosi erdvė aprūpinta nauja kompiuterine technika su programine įranga, reikalinga kalbų ir įvairių mokslo sričių mokymosi įgūdžiams lavinti; Kūrybos erdvė, kur įrengtoje skaitmeninėje laboratorijoje, aprūpintoje nauja kompiuterine ir programine įranga, reikalinga foto, video ir audio medžiagos tvarkymui, multimedijos technika, vyksta įvairios interaktyvios veiklos, skatinančios kūrybinį bei novatorišką jaunimo mąstymą; Kino ir konferencijų erdvė, kurioje organizuojami mokymai, pristatantys interaktyvaus ekrano galimybes, integruotas dailės bei muzikos pamokas, jaunimas mokomas rengti ir pristatyti pateiktis, vyksta Kino terapijos vakarai.

 

Nauja mokytojų apmokėjimo tvarka sukėlė nepasitenkinimo bangą. Ar pritarėte mokytojų streiku?

  • Taip (55%, 141 b.)
  • NE (40%, 104 b.)
  • Neturiu nuomonės (5%, 12 b.)

Viso balsų: 257

Kraunama ... Kraunama ...

 

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti