Vitalija Kolisova,
„Atgimimas“
Elektros rinkos liberalizavimas Lietuvoje sunkiai žengia į priekį. Nustojus reguliuoti elektros energijos kainą juridiniams asmenims, pastarieji neskuba rinktis mažesnę rinkos kainą siūlančių nepriklausomų elektros tiekėjų ir lieka pirkti brangesnę (ir dažniausiai rusišką) elektrą iš valstybinio operatoriaus.
2009 m. Vyriausybė patvirtino Lietuvos elektros rinkos plėtros planą, pagal kurį elektros rinka turėjo būti palaipsniui liberalizuojama pereinant nuo valstybės reguliuojamos elektros kainos prie nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomos konkurencinės kainos. Didžiausią leistiną galią turintiems elektros vartotojams buvo sudaromos sąlygos rinktis nepriklausomus elektros tiekėjus, kurie gali pirkti elektros energiją per elektros biržą ar kitais būdais. Nuo 2013 m. sausio 1 d. visi juridiniai vartotojai, nepriklausomai nuo leistinos galios, privalėjo pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją. Tačiau elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus AB LESTO duomenimis, nors nepriklausomus elektros tiekėjus kasmet rinkosi vis daugiau juridinių vartotojų objektų, dauguma jų – apie 70 tūkst. – iki š. m. sausio 1 d. to nebuvo padarę. Šiems vartotojams AB LESTO užtikrina garantinį elektros energijos tiekimą, tiesa, pastarasis yra maždaug 25 proc. brangesnis nei tas, kurį siūlo nepriklausomi elektros energijos tiekėjai.
Pasak AB LESTO atstovo ryšiams su visuomene Ernesto Naprio, praėjusių metų lapkritį garantinis elektros tiekimas buvo užtikrinamas daugiau kaip 8,7 tūkst. objektų, kurių leistinoji galia siekia 30 kW ir daugiau, t.y. kiek daugiau nei 40 proc. šio tipo vartotojų. Tarp vartotojų objektų, kurių leistinoji naudoti galia buvo mažesnė nei 30 kW, ši dalis buvo itin ženkli – net 81,8 proc.
Elektros kainą jaučia skirtingai
Kiek kitokia padėtis fiksuotina tarp vartotojų objektų, kurių leistinoji naudoti galia siekia 100 kW ir daugiau – čia nepriklausomus tiekėjus praėjusių metų pabaigoje jau buvo pasirinkę daugiau nei 75 proc. vartotojų, o tarp tų, kurių leistinoji naudoti galia siekia 400 kW ir daugiau – net 89,4 proc. Anot Lietuvos elektros energijos sistemos operatoriaus „Litgrid“ Strategijos ir rinkos vystymo skyriaus vadovo Roberto Staniulio, tokią padėtį iš dalies galima būtų paaiškinti tuo, kad daugiau elektros energijos suvartojančioms įmonėms galimybė naudotis nepriklausomų elektros energijos tiekėjų paslaugomis buvo suteikta anksčiau – stambiausiosioms iš jų nuo 2010 m. Be to, dėl suvartojamo elektros energijos kiekio šios įmonės esą kur kas labiau jaučia valstybės reguliuojamų ir rinkos diktuojamų kainų skirtumus. R.Staniulis atkreipė dėmesį, kad nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusios mažai elektros energijos suvartojančios įmonės nuo š.m. pradžios joms taikomos 25 proc. didesnės elektros energijos kainos gali nė nepajausti. „Tikėtina, kad kai kurioms įmonėms tai tėra keli papildomai litai per mėnesį ir jos dėl to nesivargina keisti elektros tiekėjo“, – sakė pašnekovas. Kita vertus, jis pabrėžė, kad iki šiol nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusios mažos įmonės galbūt, priešingai, gavusios sąskaitas už elektros energijos suvartojimą pirmąjį š. m. mėnesį ir pamačiusios, kad jos išaugo 25 proc., suskubs pasikeisti tiekėją. R.Staniulis išreiškė viltį, kad finansinis motyvas kartu su planuojamais šviečiamaisiais seminarais smulkiojo verslo įmonėms paskatins daugiau juridinių vartotojų objektų pereiti prie nepriklausomų elektros tiekėjų.
Dominuoja rusiška elektra
Tačiau vangus nepriklausomų elektros energijos tiekėjų pasirinkimas tarp smulkesnių juridinių elektros vartotojų objektų nėra vienintelė elektros rinkos liberalizavimo problema Lietuvoje. Praėjusių metų birželį tapome Šiaurės šalių elektros prekybos rinkos dalimi – mūsų šalyje veikiantys nepriklausomi elektros tiekėjai pradėjo prekiauti „Nord Pool Spot“ elektros biržoje. Jie įgijo galimybę pirkti kitose šalyse pagamintą pigesnę elektros energiją. Tačiau išskirtinai Latvijos ir Estijos elektros energija Lietuvoje prekiaujančios įmonės teigia, kad valstybinės įmonės, tokios kaip garantinę elektros energiją juridiniams vartotojų objektams ir elektros energiją buitiniams vartotojams teikianti AB LESTO, elektros energiją perka greičiausiai iš tų tarpininkų, kurie siūlo rusišką elektrą.
Latvijoje pagaminta elektros energija Lietuvoje prekiaujančios bendrovės „Elektrum“ pardavimų vadovas Ričardas Tvaronas teigia, kad AB LESTO, kitaip negu kitos valstybinės įmonės, neteikia pasiūlymų elektrai įsigyti, o elektros energiją greičiausiai perka pagal dvišales sutartis arba importuoja. „Iš mūsų jie tikrai ne importuoja, kiek žinau, iš estų taip pat, tai kas belieka?“ – „Atgimimui“ sakė R.Tvaronas.
Tačiau „Litgrid“ Strategijos ir rinkos vystymo skyriaus vadovas su tuo nebuvo linkęs sutikti. R.Staniulis pripažino, kad Lietuvos rinkoje 65 proc. elektros energijos yra importuojama ir kad rusiška elektra sudaro apie 80 proc. viso importo, tačiau paaiškino, kad nepriklausomų elektros tiekėjų siūloma elektros energijos komplektacija skiriasi priklausomai nuo siūlomo elektros energijos kiekio, kainos ir poreikio konkrečiu momentu. „Elektros energijos kilmė kiekvieną valandą gali skirtis – ji nebūtinai yra vien iš Rusijos“, – teigė jis.
Bendrovė pripažino, kad įprastai elektra prekiauja pagal dvišalius sandorius su tiekėjais, trūkstamą energijos dalį gali įsigyti elektros biržoje, kurioje prekyba anoniminė ir skirtinga kaina formuojasi kiekvieną valandą.
Buitinių vartotojų perspektyvos
Kalbant apie eilinius gyventojus, anot AB LESTO, šiuo metu nepriklausomą elektros tiekėją yra pasirinkę viso labo du buitiniai vartotojai. Jiems, kitaip negu juridiniams asmenimis, nėra numatyta prievolė ar terminas, iki kada valstybė nustos reguliuoti kainas ir reikės pasirinkti po nepriklausomą elektros tiekėją. Anksčiau būta planų, kad absoliučiai visi elektros vartotojai nuo 2015 m. elektros energiją gaus iš nepriklausomų elektros tiekėjų, tačiau ši nuostata kažkodėl buvo panaikinta.
„Šiuo metu konkuruojama dėl stambiųjų juridinių elektros vartotojų. Tikimasi, kad pasidaliję pramonininkus, nepriklausomi tiekėjai patys savaime bandys pritraukti daugiau gyventojų ar smulkesnių vartotojų, tačiau kol kas nei juridiniai, nei buitiniai vartotojai visos elektros biržos virtuvės nemato“, – „Atgimimui“ teigė R.Staniulis.
Taigi kol kas buitinių vartotojų perspektyvos pirkti elektros energiją iš nepriklausomų elektros tiekėjų ar apskritai visiems Lietuvos elektros vartotojams pirkti pigiausią ir nepriklausomą elektros energiją išlieka blausios – anot valstybinių įmonių, kol juridiniai asmenys nepasirinks nepriklausomų tiekėjų, kol nepriklausomi tiekėjai nesusidomės buitiniais vartotojais ir kol Lietuva elektros linijomis nebus sujungta su Skandinavijos valstybėmis bei Lenkija. Tokia jungtimi Estija naudojasi jau 7 metus, o nuo sausio 1 d. ir visi jos namų ūkiai jau perka elektrą laisvojoje rinkoje.
