•  

     

     

     

Baliui Karveliui – 110

Balys Karvelis

Lakūnas, išradėjas, racionalizatorius, lietuviškų sklandytuvų kūrėjas, Lietuvos nusipelnęs konstruktorius, politinis kalinys. Jo sukurtas BK – 7 „Lietuva“, išgarsino Lietuvą ir Prienų kraštą visame pasaulyje. 

Balys Karvelis – žymus sklandytuvų konstruktorius – gimė 1911 metų sausio 23 dieną Anykščių rajone, Žaliosios kaime. Jo tėvas turėjo vandens malūną, kurio velenus suko Šventosios upės vandenys. I pasaulinio karo metu malūnas sudegė, tačiau tėvas jį atstatė, suremontavo ir jis veikė toliau. B. Karvelis jau nuo mažumės susipažino su technika, nors ir nesudėtinga. 19211926 m. mokėsi Užpalių progimnazijoje, 1926–1931 m. Deltuvos žemesniosios technikos mokyklos Mechanikos skyriuje. Mokykliniais metais pasižymėjo gabumais dailei. Tai lėmė jo tolesnį likimą – 1931 metais patraukė laimės ieškoti į Kauną. Įsidarbino Plentų valdybos dirbtuvėse mechaniku.

1934 m. Lietuvos Aeroklubo (LAK) Nidos sklandymo mokykloje Balys Karvelis išmoko sklęsti nuo šlaito atlikdamas nustatytus posūkius ir įgijo sklandytojo B piloto ženklą, o 1935 m. išmoko skrieti šlaito antvėjyje, įgydamas C piloto kvalifikaciją. 1935–1936 metų žiemą pagamino B. Oškinio konstrukcijos sklandytuvui BrO-3 sparnų nerviūras bei liemens rėmus ir pradėjo galvoti apie savas konstrukcijas.

1936 m. baigė Lietuvos aeroklubo lakūnų mokyklą, įgijo civilinės aviacijos lakūno išsilavinimą. 1936–1938 m. B. Karvelis laisvu nuo darbo laiku suprojektavo ir pats pagamino pirmąjį lietuvišką sklandytuvą BK 1 „Vanagas“, už kurį jam buvo suteiktas konstruktoriaus vardas. Pirmasis „Vanagas” išsiskyrė grakščia forma bei puikiomis aerodinaminėmis savybėmis. B. Karvelis 1938 m. jį pats ore išbandė ir Tautinės olimpiados varžybose užėmė 7-ąją vietą. 1939–1940 metais sukonstravo ir pastatė sklandytuvą BK-2, kuris buvo išbandytas pakeliant jį mechaniniu išvilktuvu Aukštagiryje.

Balys Karvelis 1

Prieš sovietinę okupaciją Balys Karvelis dirbo Aleksoto aerodrome mechaniku. 1939 m. Aukštagiryje, šalia Vilniaus, įsteigus S. Dariaus ir S. Girėno sklandymo mokyklą, B. Karvelis trumpai – 1939–1940 m. – buvo antrasis šios mokyklos viršininkas ir vyriausiasis instruktorius. 1940 m. birželio 11 d. su sklandytuvu Mü-13 d „Keva” Balys Karvelis įvykdė sklandytojo D piloto sąlygas (iškilti termike 1 km, nuskrieti 50 km, išskrieti 5 valandas). Gabų aviatorių netrukus nusižiūrėjo sovietinio „Aerofloto” valdininkai ir paskyrė Pabaltijo skyriaus aviatechniku Rygoje. Čia jį užklupo karas.

1945 m. gegužės 22 d. suimtas, apkaltintas pagal BK 58-10 str. ir nuteistas 5 metus kalėti ir 5 metus tremties. Pradžioje pateko į lagerį Lebedinyj (prie Aldano), kur šachtose buvo kasamas auksingas smėlis. Bevežiodamas karučiais iš šachtų smėlį, dėl prasto maitinimo visiškai nusilpo ir buvo paskirtas į remonto dirbtuves. Perkeltas į naujai statomas šachtavietes, pasiprašė į sniego kasimo komandą gryname ore, nes po žeme buvo tvanku, trošku, o geriant vandenį tindavo kojos ir dėl to kaliniai mirdavo. Iškalėjęs savo terminą, tremtin buvo pasiųstas į Udereiską prie Angaros ir Jenisiejaus santakos, kur buvo aukso kasyklų valdyba ir dirbo smėliakasių remonto dirbtuvėse. 1954 m. paleistas iš tremties.

Į Lietuvą Balys Karvelis sugrįžo po trylikos metų. Prisiglaudė pas pusbrolį Kaune, gavo šaltkalvio darbą motorų remonto gamykloje (vėliau – Staklių gamykla). 1955 metais Kauno sklandytojų prašymu konstravo sportinį sklandytuvą BK- 4 „Kaunas“, kurio liemenį pastatė A. Mainelis, o sparnus – sklandymo stoties sklandytojai. 1957 m. liepos BK-4 pirmąkart pakilo į orą Veprių aerodrome. Su šiuo sklandytuvu buvo pasiekti pirmieji pokariniai Lietuvos sklandymo rekordai.

BK4 Pociūnuose. Nuotrauka iš Lietuvos aviacijos muziejaus fondų.

1958 metais Lietuvos aviacijos sporto federacijos pirmininko bei Vilniaus Liaudies ūkio tarybos sklandymo klubo įkūrėjo A. Speičio užsakymu ėmė konstruoti standartinės klasės sklandytuvą BK-6, kuris buvo pastatytas Mašinų gamybos valdybos Konstruktorių technologų biuro (KTB) Eksperimentinėse dirbtuvėse 1959 m. pabaigoje, o 1960 m. balandį BK-6 išbandytas ore Kyviškių aerodrome. 1962–1963 metais Simferopolio dirbtuvėse pagaminta 66 sklandytuvų BK-6 serija.

Balys Karvelis į Prienus atvyko 1969 m. su pirmaisiais aviacinių dirbtuvių steigėjais. Čia ėmėsi įgyvendinti didžiąją Lietuvos sklandytojų svajonę turėti savo sklandytuvą iš stikloplasčio. Jis sukonstravo pirmąjį Lietuvoje ir šalyje plastikinį sklandytuvą. 1972 m. gruodžio 8 dieną BK-7 „Lietuva” pakilo į orą. Sklandytuvo skridimo charakteristikos viršijo visų iki tol Sovietų Sąjungoje pagamintų sklandytuvų rodiklius. Lietuva, po Vokietijos ir Lenkijos, tapo trečiąja šalimi pasaulyje, gaminančia stikloplasčius, aukštos kokybės sklandytuvus. 1973–1974 metais sukonstravo aukštesnės aerodinaminės kokybės stikloplastį sklandytuvą BK-7A „Lietuva”, kuris 1975 m. balandžio 27 d. pakilo į orą.

1986–1992 metais įsisavino kompiuterinio sklandytuvų sparnų profilių kūrimo metodiką ir sukūrė per 100 sparnų profilių.

Lietuvos sklandymo patriarcho, konstruktoriaus Balio Karvelio sklandytuvo BK-4 brėžinių vienintelis pilnas komplektas saugomas Lietuvos aviacijos muziejaus saugykloje. 2005 m. pateikus paraišką, šie brėžiniai 2006 m. kovo 30 d. įtraukti į UNESCO Lietuvos nacionalinio registro „Pasaulio atmintis“ sąrašą. B. Karvelio brėžiniai priskiriami dokumentiniam paveldui. Jie liudija apie aviacijos kultūros išlikimą ir svarbiausius pasaulio įvykius. Pasak aviacijos istorikų, pagal šiuos brėžinius ir dabar galima konstruoti techniką.

B. Karveliui buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio konstruktoriaus garbės vardas (1987 m.). Jis apdovanotas Dariaus ir Girėno medaliu (1993 m.), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino medaliu (1995 m.), buvo Lietuvos aeroklubo garbės narys. Mirė Balys Karvelis 1996 m. rugsėjo 7 dieną, eidamas 86-uosius metus. Palaidotas Vilniuje, Rokantiškių kapinėse.

B. Karvelio laimėjimai paliko reikšmingą pėdsaką technologijos, pramonės, inžinerijos mokslų bei technikos srityse. Techninius laimėjimus atspindintys jo kūriniai, suvaidinę didelį vaidmenį Lietuvos techninės minties raidoje, reikšmingi ir šiandien, juk per tai, ką mums palieka praeitis, pažįstame save.

Prienų krašto muziejus
Kultūrinių veiklų koordinatorė ir organizatorė
Rūta Levinskienė
Lietuvos aviacijos muziejaus
muziejininkas
Gytis Ramoška

Taip pat skaitykite

1 komentaras

Atsakyti Raimondas Atšaukti citavimą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti