Aš girdžiu akimis

IMGP7354

Vilija Čiapaitė

Dažnai nepastebime, jog šalia yra visai kitoks gyvenimas – tylus, begarsis. Tačiau aš visada žavėjausi kurčiaisiais, nes jie puikiai moka savo jausmus, mintis parodyti mimika, gestų, kūno kalba, akimis.

Gyvenime teko bendrauti su kurčiuoju ir man labai patiko, nes mes iš pradžių kalbėjome rašydami ant smėlio, po to išmokau ir kai kuriuos gestus. Laikas nuguldė šiuos atsiminimus dulkėmis, tačiau būtent Birštono viešojoje bibliotekoje, pamačius būrį šių nuostabių žmonių, prisiminimai atgijo, tarsi vėjui pūstelėjus. Iš pasąmonės grįžo kai kurie gestai, mokėjimas prieiti, apsikabinti, akimis ir judesiais išreikšti savo mintis. Prisipažinsiu, kurčiųjų kalboje nėra sinonimų, gražybinių žodelių, tačiau visa tai galima išreikšti akių kontaktu, rankomis, kūno kalba. O tai dar daugiau, nei pasakyti garsiai…

„Aš girdžiu akimis“ – šį posakį galima pritaikyti visur. Tad tegaliu pasakyti, jog kurčiuosius reikia mylėti, gerbti, bet tik nerodyti gailesčio.

Taigi Birštoną aplankė Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centro bendruomenės nariai pabendrauti, pabūti  kartu. Juk šeštadienio popietę Birštono bibliotekoje buvo atidaryta paroda „Kurčiųjų meno pasaulis – pamatykime ir susipažinkime“ . Parodos atidarymo metu Joana Vanagienė  trumpai pristatė pasaulio kurčiųjų dailininkų istorijas. Tai buvo puiki terpė tiems, kurie savo mintis išreiškia ir tapydami, ausdami gobelenus, dirbdami keramikos srityje.

Po trumpos paskaitos savo darbus ir save pristatė menininkai, kurių darbai keletą savaičių puoš bibliotekos suaugusiųjų skyrių, tai Vytautas Vanagas ir Ieva Augaitytė. Jų pristatymus iš gestų kalbos puikiai vertė renginyje buvęs vertėjas. Tačiau parodoje galima išvysti ir dar dviejų autorių darbus, tai Lino Podiriako ir Silvanos Graviškytės Hacking.

Nors menininkai kukliai prisistatė, bet tuo paskatino atidžiau pažvelgti į darbus, kuriuose apstu pasakojimo, tylaus ir priverčiančio susimąstyti. Kažkas yra pasakęs: „Kiekviena diena, tai mažas gyvenimas, tad reikia kiekvieną dieną gyventi kaip tą mažą gyvenimą“. Ir tai puikus postūmis šiems menininkams, kurie kuria ne savo malonumui, bet žmonėms, kad jie juos išgirstų akimis, gestais ir kūno kalba.

O šį projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba,  įgyvendino Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras. Beje, su šiuo projektu 2018 m. vyko parodos Jurbarko, Mažeikių, Šalčininkų, Kauno, Birštono, Vilniaus, Marijampolės savivaldybių bibliotekose. Jis suteikė galimybę plačiajai visuomenei, taip pat ir kurčiųjų bendruomenei, susipažinti su kurčiųjų kultūra ir meno istorija, pabendrauti su kurčiais dailininkais.

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti