Arnas Labuckas: „Prienų kraštas man mielas širdžiai“

IMGP5081Šiemet kardinaliai atsinaujinusi LKF taurės paskutiniųjų dviejų sezonų laimėtoja „Prienų“ krepšinio komanda daugeliui sirgalių iki šiol išlieka „tamsiu arkliuku“. LKL čempionate vyr. trenerio Tado Stankevičiaus auklėtiniai jau laužo visas prognozes ir pagal prarastus taškus yra vidutiniokai (turnyrinėje lentelėje su keturiomis pergalėmis ir penkiais pralaimėjimais yra septinti).

Komandos kapitonas Arnas Labuckas yra čempionato lyderis pagal pelnomus taškus ir atkovotus kamuolius. Reikia pripažinti, kai pasklido žinia, jog Arnas grįžta žaisti į Prienus, dauguma specialistų nesuprato šio žingsnio, nes „Prienai“ jau buvo ne ta komanda, kurioje puolėjas yra žaidęs.

Pats žaidėjas, duodamas interviu naujienų portalui kvitrina.com, savo apsisprendimą apibūdino gana savotiškai: „Prienų kraštas man mielas širdžiai“.

Pasak Arno, pirmiausiai buvo nuspręsta žaisti Lietuvoje, nes „užsikabinti“ užsienyje vis nepavyksta: „Antra, nesinorėjo bėgioti iš vienos komandos į kitą. Šiemet buvo pasirinkimas – arba likti „Šiauliuose“, arba grįžti po metų pertraukos į Prienus. Žvaigždės lėmė, jog vėl esu Prienuose“.

A. Labuckas neslėpė, jog yra emocingas ir gali leptelėti riebesnį žodį, jei tokiam elgesiui išprovokuoja situacija: „Esame žmonės ir atsitinka taip, jog nesuvaldome savo emocijų, bet reikia mokėti atsiprašyti ir eiti toliau“.

Šiais metais „Prienų“ komandoje visi žaidėjai panašaus lygio ir amžiaus. Gal todėl komanda ilgą laiką buvo be kapitono, bet gyvenimas neretai pats viską sustato į savo vietas. Taip ir Arnas, kuriam Prienai jau buvo tapę lyg antraisiais namais, nuo pat pradžių tapo neformaliu lyderiu, o prieš pat sezoną komandos žaidėjai išrinko jį kapitonu.

Žaidėjas prisipažino, jog sąmoningai nesiekė šio statuso, bet pats faktas, kad komandos draugai pasitiki, prideda daugiau atsakomybės ir ryžto: „Esu vienas iš komandos žaidėjų, bet ir tarpininkas tarp žaidėjų ir trenerio. Be jokios abejonės, išsakau treneriui komandos nuomonę, nors ir kiekvienas žaidėjas atskirai gali prieiti prie trenerio ir pasikalbėti jam aktualia tema“. Pasak komandos kapitono, vyr. treneris T. Stankevičius yra demokratas, todėl visada išklauso visus ir savo kompetencijos ribose pasiryžęs padėti.

Po ketverių „aukštojo pilotažo“ metų „Prienų“ komanda pagal savo sudėtį visiškai neprilygsta Virginijaus Šeškaus laikų ekipai. Bet komandos kapitonas A. Labuckas tvirtino, jog buvo laikai, kai Oreliko ir Valeikos pavardės nieko nesakė, o dabar tapo žinomos, todėl ateis laikas, ir krepšinio visuomenė pagarbiai kalbės apie Varanauską ir kitus dabartinės sudėties „Prienų“ komandos žaidėjus. Arnas nutylėjo ir savo pavardę, bet jau ir dabar aišku, jog Labuckas yra Labuckas.

„Mūsų komanda jauna, žaidėjai kiekvienose rungtynėse išeina į aikštelę sau ir „Prienų“ sirgaliams įrodyti, jog moka žaisti krepšinį ir kovoja dėl pergalių“, – teigė komandos kapitonas.

Komandos lyderis kol kas taip pat žaidžia banguotai – po fantastiškų rungtynių, kitose gali būti visiškas „nulis“, bet visada išlieka komandos emociniu vedliu.

A. Labuckas tiki, jog komanda pajėgi kovoti dėl vietos aštuntuke, nes jai sudarytos geros sąlygos poilsiui ir bendravimui: „Gyventi po vienu stogu – tai didžiulis pliusas atmosferai komandoje, nes tada tampame artimesni, o ne tik žaidėjai aikštelėje. Neseniai kalbėjau su Žygimanu (Janavičium – aut. pastaba), tai jis pasiilgsta buvusio bendravimo“.

Iš kitos pusės, anot komandos kapitono, visada yra galimybė pabūti vienam ir pamąstyti arba nuvykti ten, kur esi laukiamas. Ir nors Arnas nelabai linkęs kalbėti apie asmeninį gyvenimą, tačiau prasitarė, jog turėdamas laisvą dieną nuo treniruočių, skuba „šiltiems draugystės ryšiams“ į Minską, kur krepšinį žaidžia draugė iš Mažeikių.

Karolis Urba

Taip pat skaitykite